Rugsėjo 1-ąją į mokyklas sugrįš visi mokiniai – galimybę mokytis kontaktiniu būdu turės ir tie vaikai, kurie testuosis dėl koronaviruso, ir tie, kurie nesitestuos. Taip, atsižvelgdama į esamą epidemiologinę situaciją, teigė Kėdainiuose apsilankiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda.
Tačiau ministrė tikisi, kad nesitestuojančių dėl koronaviruso vaikų bus mažuma. Pasak jos, savanoriškas testavimas dėl koronaviruso turėtų tapti norma net nesant sudėtingai epidemiologinei situacijai.
Ministrė praėjusį penktadienį lankėsi Kėdainiuose: rajono savivaldybės administracijoje, profesinio rengimo centre ir Specialiojoje mokykloje. Susitikimų metu aptartos „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimo galimybės ir pasirengimas naujiems mokslo metams. Akcentuota, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa nėra skirta stiprioms mokykloms dar labiau stiprinti ar „elitinėms“ mokykloms kurti – ji nukreipta į silpnąsias ugdymo sistemos grandis.
Po vizitų Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė atsakė į žurnalistų klausimus.
Mokykloms užduotis – pasirengti testavimui
– Visiems rūpi, kokia bus Rugsėjo 1-oji, ar pavyks grįžti į klases?
– Taip, Rugsėjo 1-ąją ruošiamės sugrįžti į klases kontaktiniu būdu. Šiandien buvo diskusija ir apie tai, kaip savivaldybė kartu su mokyklomis ruošiasi grįžti į mokyklas. Pasikalbėjome, aptarėme kai kuriuos aktualius klausimus ir iššūkius, ir tikrai sutarėm, kad ir toliau bendradarbiausime.
– Koks bus grįžimas į klases, ką reikės daryti?
–Sugrįšime į klases, tačiau yra keli labai svarbūs dalykai. Vienas – srautų valdymas, ypatingai svarbus didesnėse mokyklose. Taip pat, kad laikytumėmės visų operacijų vadovo reikalavimų, t. y. higiena, tam tikri maitinimo organizavimo dalykai, vėdinimas, bet vis tik čia svarbiausia tikriausiai yra srautai.
Taip pat, apie ką šiandien daug kalbėjome – mokyklų pasirengimas savanoriškam mokinių testavimui, pasirengimas skatinti testuotis. Tai turėtų būti natūralus procesas, toks pat, kaip kad tikrinamės savo sveikatą. Neturėtų būti kažkoks baubas ar gąsdinanti procedūra. Tik vakcinacija ir testavimas mums gali padėti išvengti situacijos, kuomet turėtume išeiti į nuotolinį mokymą. Todėl labai svarbu, kad visos mokyklos būtų pasiruošusios ir tiesiog ragintų vaikus reguliariai testuotis.
Prievartos nebus
– Tėveliams labai rūpi, kaip vyks testavimas, ar jis liks rekomendacinio pobūdžio?
– Taip, rekomendacinio. Yra keli būdai: kaupinių metodas, paviršių testavimas (labiau bus taikomas pradiniame ugdyme), tačiau labai svarbus ir paprastas yra vadinamosios savikontrolės metodas, kuomet nereikia sveikatos specialisto, o pats mokinys gali atlikti testą. Mokyklai svarbu organizuoti vadybinį procesą.
– Koks bus scenarijus, jei susidarys tokia pati situacija, kaip pavasarį, kai dalis tėvų protestavo ir nesutiko testuoti vaikų?
– Šiuo metu scenarijus toks, kad jeigu tėvai nesutinka testuoti vaiko, tai šioje (epidemiologinėje – aut. past.) situacijoje visi lankys mokyklą. Mes pateikėme rekomendacijas mokykloms, (kaip elgtis – aut. past.) jeigu atsirastų atvejų, tektų izoliuotis klasei, o kai kuriais atvejais ir mokyklai. Tačiau mes labai raginame, kad būtų įvairūs metodai taikomi – klasių apjungimas, kad kuo mažiau reikėtų mišraus būdo, kai kažkas mokosi klasėje, kažkas namuose. Neturint reikalingos įrangos, tai gana sudėtinga. Todėl pakeitėme tam tikras tvarkas ir suteikėme galimybes apjungti srautus. Įvairūs sprendimai bus taikomi, bet mūsų tikslas – kad mokiniai būtų mokykloje. Mes tikrai daug pasimokėme pavasarį, turime daugiau patirties ir situacija yra kitokia. Nežinome, kaip ji rutuliosis, bet bent jau šiuo metu turime žymiai mažesnį mirčių skaičių, mažesnius hospitalizacijos lygius ir esame geriau pasiruošę.
– Pavasarį visi mokiniai į mokyklas nebuvo sugrąžinti dėl nesugebėjimo suvaldyti srautus. Kaip manote, ar dabar geriau pasiruošta?
– Manau, tikrai geriau. Įgijome patirties, susistygavo testavimo galimybės. Šiuo metu turime savikontrolės testų, ko trūko iš pradžių pavasarį.
Priklauso nuo vakcinacijos tempų
– Dėl ko labiausiai nerimaujama?
– Pagrindinis nerimas – kaip vystysis viruso mutacijos. Pagrindinis rūpestis, kad kuo daugiau žmonių testuotųsi ir skiepytųsi. Matome Kėdainiuose didžiulę eilę šiandien skiepytis (penktadienį be išankstinės registracijos prie savivaldybės buvo galima pasiskiepyti „Janssen“ vakcina – aut. past.), ir tai džiugina. Nuo to priklauso, ar mūsų vaikai bus mokykloje. Manau, mūsų visų tikslas yra apsaugoti savo artimuosius, vaikus, kad jie galėtų mokytis mokykloje.
– Gal turite žinių, kaip vyksta vaikų nuo 12 metų amžiaus vakcinacija šalyje?
– Kol kas ji labai nespartėja, apie 10 procentų turime pasiskiepijusių.
– Kaip mokyklos aprūpinamos priemonėmis, reikalingomis hibridiniam ir nuotoliniam mokymui?
– Su aprūpinimu yra problemos. Lietuvoje įrangos labai sudėtinga įsigyti, kaip ir nešiojamųjų kompiuterių, bet rugsėjo – spalio mėnesiais stengsimės aprūpinti mokyklas. Hibridinį mokymą matome kaip pagalbą mokytojui išskirtiniais atvejais.
– Kokių dar pastebėjimų turite iš apsilankymo Kėdainiuose?
– Iš mokyklų vadovų išgirdau, kad vaikai nenori mokytis mišriu metodu, kas man pasirodė keista. Geriau mokytis nuotoliu, negu vieną savaitę eiti į mokyklą, kitą – neiti. Šitoje savivaldybėje aš pirmą kartą išgirdau tokį dalyką.
Skirta silpnosioms ugdymo sistemos grandims
– Pristatykite „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Kodėl klaidingas įspūdis, kad ji skirta kurti „elitines“ mokyklas, stiprinti ir taip stiprias mokyklas?
– Ši programa bus pritaikyta kiekvienai savivaldybei, ji nėra šabloninė. Pirmiausia akcentuojame ir analizuojame silpnąsias vietas ugdymo sistemoje ir mūsų tikslas – nukreipti (investicijas – aut. past.) ten, kur yra didžiausios problemos ir kartu su savivaldybe apsispręsti, kaip tą programą įgyvendinsime.
Paraišką šiai programai teiks savivaldybė, ne atskiros mokyklos. Tai gali būti nebūtinai viena mokykla, gali būti kelios. Skatiname tinklinį principą. Noriu paminėti, kad šioje programoje ypač svarbus įtraukus ugdymas – kad vaikai, kurie turi įvairių poreikių, galėtų mokytis bendrojo ugdymo mokykloje. O tam reikalinga ir infrastruktūra, ir kompetencijos. Tai vienas iš svarbesnių šios programos akcentų. Tai aptarėme su savivaldybės vadovybe ir atstovais.
Tikime, kad programa bus „paleista“ sausio mėnesį. Dar iki to laiko turėsim ne vieną susitikimą. Rūpinamės tuo, kad bendrai švietimo lygis ir ugdymo rezultatai gerėtų visuose Kėdainiuose. Todėl rinksimės tuos taškus, kur, investavus į juos, galima tikėtis proveržio.
– Ar jau numatyta, kokios mokyklos Kėdainiuose galėtų tapti „Tūkstantmečio mokyklomis“?
– Šiandien konkrečios mokyklos dar neįvardintos. Savivaldybės sprendimas, kur ji mato pačius problemiškiausius taškus ir kur norėtų investuoti.
– Ar tėvai bus įtraukiami į diskusijas?
– Tikrai skatinsime savivaldybes kalbėti su bendruomenėmis, nes yra labai svarbu aiškinti, kodėl vienoks ar kitoks sprendimas. Bendravimo niekada nebus per mažai. Tėvams tai labai svarbu. Nes „Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslas – ugdymo skirtumų mažinimas. Nesvarbu, kur aš gyvenu, aš turiu turėti tokias pačias galimybes.
Esminiai faktai apie programą „Tūkstantmečio mokyklos“
Programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas.
Pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybių. Numatyta, kad mokymosi sąlygos pagerės ne mažiau kaip 100 tūkst. mokinių. Ne mažiau kaip 10 tūkst. pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų.
Įgyvendinant programą bus remiamasi keliais pagrindiniais principais. Pirma, bendradarbiaujant su savivaldybėmis bus ieškoma individualių sprendimų ir tariamasi dėl konkrečių pažangos tikslų pasiekimo. Antra, dalyvaujančiose mokyklose bus sukurta įtraukiojo ugdymo ekosistema. Trečia, programoje dalyvaujančių mokyklų mokytojai ir mokyklų vadovai nuosekliai stiprins kompetencijas keliose prioritetinėse kryptyse: įtraukiojo, STEAM, kultūrinio ir lyderystės ugdymo. Bus tobulinama ir mokyklų infrastruktūra. Ketvirta, „Tūkstantmečio mokykloje“ ugdymo organizavimas ir valdymas bus grindžiamas mokyklų bendradarbiavimu, kad infrastruktūra ir intelektiniai ištekliai būtų prieinami ir gretimų mokyklų mokiniams ir mokytojams.
Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius. Bus nustatyti ir bendri rodikliai, kurių kiekviena savivaldybė, dalyvaudama programoje, turės pasiekti.
Paraiškas dalyvauti programoje galės teikti viena ar kelios savivaldybės kartu, pvz., didmiesčio ir žiedinė savivaldybė, kelios greta esančios nedidelės savivaldybės ir pan. „Tūkstantmečio mokyklomis“ galės tapti tos mokyklos, kurios per priėmimą neorganizuoja mokinių atrankos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių.
Lėšos galės būti skiriamos ugdymo ir su ugdymo kokybe susijusioms problemoms spręsti: vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti, jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti, laikantis universalaus dizaino principų (įrengiami sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan.). „Tūkstantmečio mokyklų“, kaip metodinių centrų, tinklaveiką skatins ir palaikys bei metodinę pagalbą ir konsultacijas teiks Nacionalinėje švietimo agentūroje įsteigta „Tūkstantmečio mokyklų akademija“.
Finansavimas savivaldybėms būtų skiriamas pagal mokinių skaičių.
Programos koncepcija rengta atsižvelgiant į Geros mokyklos koncepciją, bendradarbiaujant su švietimo ir vadybos ekspertais.
ŠMSM informacija
