Praėjusį savaitgalį Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose, pristatyta taikomojo meno ekspozicija, skirta visiems, kuriems artimas daiktų ir meno pasaulis. Lankytojai galėjo įsigyti rankų darbo unikalių, vardinių šiuolaikinės tekstilės, keramikos, drabužių dizaino kūrinių, pagamintų iš popieriaus, metalo, stiklo ir odos.
Tarp garsiausių šalies taikomojo meno kūrėjų buvo galima sutikti ir tiesiai iš ligoninės atskubėjusį kėdainietį avalynės dizainerį Žaną Maslauską. Jis kartu su kolegomis menininkais profesionalais pristatė trisdešimt modelių iš naujausio,s trečiosios, autorinės batų kolekcijos „Komfortas“.
„Kai gulėdamas ligoninės patale sužinojau apie šią mugę ir paskambinęs pasiprašiau dalyvauti, tai akimirksniu išgirdau neigiamą atsakymą. Buvo pasakyta, kad batų siuvimas nelabai priskiriamas menui ir man ten nebus ką veikti. Tačiau dar bekalbant telefonu, renginio organizatoriai aplankė mūsų „Batų namų“ internetinį puslapį ir pamatę mano siūtus batus labai greitai apsigalvojo. Tad kvietimą atvykti į parodą gavau pirmu skambučiu, nors ir ne pirmu sakiniu“, – patekimo į taikomojo meno mugę mena Ž. Maslauskas.
Savęs pristatymas kartu su kitais taikomojo meno kūrėjais kėdainiečiui paliko dvejopus jausmus. „Labai gaila, kad renginio organizacija buvo prastoka – beveik nesimatė reklamos, kviečiančios į mugę, tačiau tai atsvėrė puikūs įvairių kūrėjų darbai. Bene labiausiai džiaugiuosi sulaukęs drabužių dizainerės, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros profesorės Jolantos Talaikytės komplimentų ir padrąsinimų. Man smagu, kad toje parodoje dauguma lankytojų į batų siuvimą pažiūrėjo kaip į meno kūrimą. Aš nuolat kartoju, kad vis dar gyvenu tarsi kovodamas su vėjo malūnais, bandydamas aplinkinius įtikinti, jog esu ne šiaip amatininkas, o menininkas. Ta mugė Vilniuje mano mintis tik sustiprino, nes kolegos menininkai į mano darbą nepažiūrėjo abejingai“, – geromis emocijomis džiaugėsi batų kūrėjas.
Žano planuose jau ketvirtoji kolekcija, kurios pirmąją bandomąją batų porą jau avi kūrėjo žmona Jurgita. „Kasdien keliuosi su mintimi, kad tik gerai jausčiausi ir turėčiau sveikatos eiti į dirbtuves siūti batų. Batų taisymas beveik neišsilaiko ir saloną nutemptų į bankrotą, tad tenka ieškoti atsvaros. Ji šiuo metu yra batų siuvimas. Juk per metus tenka pasiūti po kelis šimtus batų porų. Jau keleri metai bendradarbiauju su vienu ar kitu teatru ir siuvu batus artistams, dar būna šokėjų užsakymų, tačiau dauguma mano kūrinių – vienetiniai ir unikalūs. Džiaugiuosi klientais, kurie supranta ir vertina mano darbą. Juk rankomis pasiūti batai beveik nesunešiojami kaip geležinės Eglės klumpės, tik atsibosta avėti“, – sakė įvairių minčių ir sumanymų nestokojantis batų kūrėjas ir siuvėjas.
