Kęstutis Masiulis, Seimo narys
Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis savo alga lenkia Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių.
Konstitucinis Teismas 2019 m. viduryje svarstė merų algų klausimą ir priėjo išvados, kad negalima vienu kriterijumi (pagal gyventojų skaičių) nustatinėti algos. Merų ir jų pavaduotojų darbo pobūdį lemia gerokai daugiau aspektų nei tik gyventojų skaičius.
Merų darbas vertinamas kaip statusas
Seimas praeitų metų pradžioje svarstė, ką daryti su merų ir jų pavaduotojų atlyginimais. Kaip interpretuoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, išklausė savivaldybių vadovų nuomonę. Visgi buvo pasirinkta pažvelgti į situaciją kūrybiškai ir nedaryti nieko, o kad nekliūtų Konstitucijai, vietoj buvusio vieno laiptelio (ar gyvena savivaldybėje 100 tūkst., ar ne) buvo įvesti keli laipteliai.
Taigi nuo 2020 m. sausio 1 d. Kėdainių mero atlyginimą lemia koeficientas 18,3, o štai daugiau nei 10 kartų didesnės savivaldybės Vilniaus miesto – koeficientas 19,1. Atlyginimų dydžiai beveik nesiskiria, o įvertinus darbo stažą valstybei ir priedus susidaro paradoksali situacija. Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis savo alga lenkia Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių. 2019 m. paskutinį ketvirtį Kėdainių meras uždirbo vidutiniškai 3,8 tūkst. eurų. Nuo sausio jo alga dar padidėjo.
Konstitucinis Teismas savo išaiškinime rašė, kad neteisinga mero atlyginimą sieti tik su gyventojų skaičiumi. Juk savivaldybės yra labai skirtingos, štai Neringoje, Birštone, Kalvarijoje gyventojų vos po kelis tūkstančius, o Vilniuje apie 600 tūkst. Rinkoje irgi nėra tokių situacijų, kad spaudos kiosko darbuotojas uždirbtų kaip didžiulės spaustuvės direktorius.
Labai svarbu žinoti, kad savivaldybės merui ir visiems darbuotojams jų uždirbti atlyginimai yra mokami iš gyventojų mokesčių. Taigi kuo daugiau uždirba gyventojai, kuo jų atlyginimai didesni, tuo į savivaldybės biudžetą įkrinta daugiau mokesčių, tai tada logiška, kad ir meras uždirbtų daugiau. O štai jei savivaldybė neturtinga, verslo įmonių mažai, atlyginimai nedideli, tai iš ko mokėti atlyginimą merui, kuriam algą sugalvojo Seimas?
Jau kelis kartus parlamente registravau įstatymo pataisas, kad atsirastų daugiau kriterijų, kaip apskaičiuojamas mero ir pavaduotojų atlygis, bet kas kartą valdantieji mano siūlymus blokuoja, nes bijo, kad kuris nors meras įsižeis.
Kėdainiams trūksta vizijos
Jeigu atsirastų daugiau kriterijų, kaip apskaičiuoti savivaldybės vadovo atlygį, kas nutiktų su Kėdainių r. savivaldybės vadovo alga?
Kėdainiai yra vidutinis Lietuvos miestas, kuris turi tikrai neblogą perspektyvą, bet jam trūksta aiškios vizijos ir ambicijų. Yra kuo pasidžiaugti, mažas nedarbo lygis, išvystyta pramonė, geras susisiekimas, bet yra ir aiškiai matomos problemos – mažėjantis gyventojų skaičius, jaunimo emigracija.
Gyventojai nemato miesto perspektyvos ir negali atsakyti į klausimą, kodėl Kėdainiuose verta gyventi? Tai didelis miesto valdžios trūkumas, kad nesugeba sukurti patrauklios vizijos ir ja uždegti miestiečių. Mažos problemos, nedideli kasdieniai darbai užgožia strategiją, ko tikėtis po metų, penkių ar dešimties?
Klaipėda save pozicionuoja kaip jūrinį miestą, į tai kreipia investuotojų paiešką, bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, skatina turizmą ir kt. Tauragė išsikėlė tikslą tapti „žaliuoju“ regionu, tausojančiu energiją ir resursus, Panevėžys norėtų sieti ateitį su robotika, Kėdainiai kol kas stovi vietoje. Tai ar teisinga, kad miesto vadovui alga paskirta ne už rezultatus, bet už statusą?
Pasižvalgius po darbo pasiūlymų skelbimus, vadovui 4 tūkst. eurų atlyginimas Kėdainiuose yra padori suma. Akivaizdu, kad savivaldybės vadovui už darbą turi būti atlyginama teisingai, bet labai svarbu, kad būtų noras išsikelti ir pasiekti aukštesnių tikslų.
Meras – ne tik vadovas, bet ir vietos bendruomenės lyderis, iš kurio gyventojai tikisi ne tik kasdienių problemų sprendimų, ne tik „ūkininkavimo“, bet ir strateginės lyderystės. Tai nėra lengva, nes rezultatai matomi ne iš karto, bet rinkėjai už tai tikrai įvertins.
