Pradėti ir laiku neužbaigti žemės kasimo darbai kai kuriose Kėdainių rajono vietose žmonėms tapo tikru galvos skausmu. Chemikų gatvėje iki šiol nesutvarkyta aikštelė prie daugiabučių namų, kur buvo keičiami vamzdynai. Darbus atlikti jau seniai turėjusios bendrovės atstovas teisinosi, esą sunku rasti darbininkų, o žmonės gavę pirmąjį atlyginimą nebegrįžta į darbą. Ar ši situacija iš tiesų beviltiška, ar esama būdų, kaip priversti nerangią bendrovę dirbti?
Iki galo sutvarkyti nesugebėjo
Sovietmečiu paklotų ir fiziškai pasenusių šiluminių trasų keitimo darbai Kėdainių miestą buvo išvagoję į apkasus panašiomis tranšėjomis.
Deja, net ir baigus darbus ne visur darbininkai skubėjo sutvarkyti aplinką. Nors vadinamieji „gerbūvio“ darbai buvo numatyti pasirašytoje sutartyje bei privalomi atlikti dar vasarą, tačiau kai kurie jų nepabaigti iki šiol
Vienas tokių pavyzdžių – Chemikų gatvė Kėdainiuose, kur vamzdynus keitė bendrovės „Panevėžio energija“ paskelbtą konkursą laimėjusi ir mažiausią kainą pasiūliusi Marijampolės bendrovė „Žemkasta“.
Tik visai neseniai, kai aplinkinių namų gyventojai kreipėsi į spaudą, pagaliau buvo sulygintas gruntas, į vietas sudėliotos šaligatvių plytelės. Tačiau iki galo viskas vis vien nepadaryta – šalia daugiabučių namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje dalis asfalto dangos išlaužyta, ir kažkur dingusi.
Plotas mažas, tad niekas nenori asfaltuoti?
„Aplinkos tvarkymo darbai tose vietose, kur bendrovė „Žemkasta“ keitė vamzdynus – šį mėnesį pasistūmėjo į priekį. Nors iš tiesų darbai Chemikų gatvėje turėjo būti pabaigti ir viskas gražiai sutvarkyta dar vasarą“, – sakė „Panevėžio energijos“ Kėdainių šilumos tinklų rajono viršininkas Algimantas Mižutavičius.
Paklausus, kodėl iki šiol niekas neremontuoja prie daugiabučių esančios aikštelės, kurioje buvo sulaužyta asfalto danga, darbų užsakovas pateikė savo versiją.
Pasak A. Mižutavičiaus, konkursą laimėjusi „Žemkasta“ skundžiasi neturinti pakankamai darbininkų bei technikos viską sutvarkyti savo jėgomis. O plotas, kurį reikėtų asfaltuoti – labai mažas, todėl tokių darbų esą niekas nenori imtis.
„Dabar laukiama kol atsiras daugiau vietų, kurias reikia asfaltuoti, o tada, tikriausiai rangovams pavyks prisikalbinti asfalto klojėjus, kad šie atvyktų ir į Chemikų gatvę“, – sakė „Panevėžio energijos“ atstovas Kėdainiuose.
Vienintelis svertas, kuriuo galima paveikti nustatyto darbų grafiko nesilaikančią, aplinkos tvarkyti niekaip nepabaigiančią įmonę yra miesto seniūno rankose. Būtent seniūnija išduoda leidimus žemės kasimo darbams, nustato terminus iki kada jie privalo būti baigti sutvarkant aplinką. Jeigu tai laiku nepadaroma, įstatymai numato galimybę nerangias bendroves „paskatinti“ baudomis.
Kada pagaliau bus baigti darbai, kuriuos reikėjo baigti dar šią vasarą, regis, niekas negali atsakyti. A. Mižutavičius minėjo, jog problemų esama tik su bendrove „Žemkasta“, o kitoms Kėdainiuose dirbančioms bendrovėms pretenzijų neturima.
Teisinasi nerandantys norinčių dirbti
„Situacija sudėtinga, iš tiesų vėluojame atlikti kai kuriuos darbus“, – kiek anksčiau yra sakęs Marijampolėje veikiančios bendrovės „Žemkasta“ akcininkas ir valdybos pirmininkas Vincas Botyrius.
Esminėmis priežastimis, trukdančiomis laiku baigti Kėdainiuose pradėtus darbus, V. Botyrius įvardino darbininkų, o tiksliau dirbti norinčių žmonių trūkumą.
„Dirbti komandiruotėse nėra labai lengva, todėl visuomet tikimės pasitelkti vietos žmonės. Problema ta, jog norinčių ir galinčių dirbti randame labai sunkiai. Nemaža dalis žmonių „atlaiko“ mėnesį, padirba iki pirmojo atlyginimo ir išeina. Situacija su darbo jėga – nepavydėtina. Ypač, kai dirbama komandiruotėse“, – atskleidė verslininkas.
Visi svertai – seniūnijos rankose
Ar esama priemonių, kuriomis galima būtų priversti nerangius rangovus pagaliau baigti darbus, atlikti tai, kas privalu?
Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis tikino, kad šiuo konkrečiu atveju padėtis iš tiesų gana kebli. Darbų užsakovas yra ne savivaldybė, o šilumą miestui tiekianti bendrovė „Panevėžio energija“. Man tokie rangovo pasiteisinimai, kad nerandama darbuotojų, kad jie sugeba iškentėti iki pirmojo atlygimo, skamba vaikiškai. Man keista, jog seniūnija pratęsė leidimus nebaigtiems darbams, nors su manimi tai derinta nebuvo“, – sakė O. Kačiulis.
Savivaldybės administracijos vadovas tikino, jog vienintelis svertas, kuriuo galima paveikti nustatyto darbų grafiko nesilaikančią, aplinkos tvarkyti niekaip nepabaigiančią įmonę yra miesto seniūno rankose. Būtent seniūnija išduoda leidimus žemės kasimo darbams, nustato terminus iki kada jie privalo būti baigti sutvarkant aplinką. Jeigu tai laiku nepadaroma, įstatymai numato galimybę nerangias bendroves „paskatinti“ baudomis.
Kitaip tariant, nors darbų užsakovas bei rangovas – niekaip nesusiję su savivaldybe, vietos seniūnija turi pakankamai galių kontroliuoti, jog nepatogumų žmonėms sukeliantys darbai būtų pabaigti laiku. Kitų savivaldybių praktika rodo, jog bene veiksmingiausia poveikio priemonė – finansinės sankcijos. Užstrigę darbai ypač sparčiai pajuda tuomet, kai skiriamos baudos.
Ar kažkas konkretaus buvo padaryta, kaip reaguoja pagrindiniu miesto tvarkytoju dažnai įvardinamas Kėdainių seniūnas V. Tamulis, kai laiku nesugebama baigti darbų, o laikini nepatogumai tampa nežinia kiek besitęsiančiais?
Pradžioje vengė griežto žodžio
„Pas mus yra viešosios tvarkos skyrius, kuris gali bausti administracine tvarka. Tam jis buvo ir įkurtas“, – paklausus, ar už laiku nebaigtus darbus, nesutvarkytą aplinką yra taikęs finansinio poveikio priemones, praėjusį trečiadienį sakė V. Tamulis.
Užsiminus, kad baudos skyrimo procedūrą vis vien turėtų inicijuoti tvarką mieste prižiūrinti seniūnija, V. Tamulis tikino, jog esama įvairių situacijų…
„Dėl gerbūvio neatstatymo laiku būna visokių situacijų. O situacija situacijai nėra lygi, jos kiekviename objekte, kiekvienu atveju yra skirtingos“, – kalbėjo Kėdainių miesto seniūnijos vadovas.
Galiausiai jis prasitarė, jog baudas už laiku neatliktus darbus turi skirti darbų užsakovas, šiuo atveju bendrovės „Panevėžio energija“ Kėdainių padalinio vadovas.
Savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis prisiminė, jog tai ne pirmas atvejis, kai susiduriama su sąlyginai atlaidžiu miesto seniūnijos vadovo požiūriu į įsipareigojimų nevykdančius verslininkus. Panaši situacija, anot O. Kačiulio, buvo šį pavasarį, kai pasamdyta bendrovė laiku nesugebėjo nuvalyti miesto gatvių. Įmonė teisinosi nurodydama įvairias priežastis – viena jų, jog Kėdainių nepavyksta rasti norinčių bei galinčių dirbti.
Situacijai nepajundant iš mirties taško, patiems savivaldybės vadovams teko kviesti verslininkus griežtam pokalbiui, net asmeniškai kontroliuoti, kaip valomos miesto gatvės.
Bendrovei iškėlė ultimatumą
Kitą dieną susisiekę su redakcija Kėdainių seniūnas V. Tamulis buvo nusiteikęs nepalyginamai ryžtingiau.
Jis tikino, jog terminas, iki kurio Marijampolės bendrovė „Žemkasta“ privalo galutinai sutvarkyti aplinką Chemikų gatvėje, baigiasi jau šį penktadienį.
„Jiems buvo pasakyta, jeigu per ketvirtadienį ir penktadienį ten neatsiranda asfalto danga, raštu informuosime viešosios tvarkos skyrių ir bus skirtos baudos. Jie turi dvi dienas, nes nuo pirmadienio lauks sankcijos“, – kalbėjo V. Tamulis.
Kokio dydžio baudos gresią už nesugebėjimą laiku baigti žemės kasinėjimo darbų ir sutvarkyti aplinkos?
Administracinių nusižengimo kodekso 365 straipsnyje teigiama, jog už laiku nesutvarkytą statybų aikštelę baigus statybos ar remonto darbus numatoma nuo 30 iki 140 eurų bauda. Už pakartotinį nusižengimą gresia nuo 140 iki 600 eurų bauda.
