Kėdainių miestas iš esmės keičiasi. Tvarkomi ne tik keliai bei šaligatviai, tiesiami vamzdynai, bet ir kuriamos erdvės laisvalaikiui. Tai ypač svarbi šiuolaikinio miesto infrastruktūros dalis, ji kuria pridėtinę vertę, gerina žmonių gyvenimo kokybę. Vienas svarbiausių projektų – Miesto parko rekonstrukcija, kurios projektą parengusi žinoma architektė Gražina Janulytė-Bernotienė viliasi, jog rangos darbams bus keliami aukšti kokybiniai reikalavimai ir Kėdainiuose pavyks įgyvendinti jos vadovautos architektų komandos sugeneruotas vizijas.
Paskelbtas pakartotinis konkursas
Kėdainių miesto parko rekonstrukcijos parengiamasis etapas artėja link finišo tiesiosios. Rugsėjo 10 dieną baigsis terminas paraiškų padavimui pakartotiniame viešųjų pirkimų konkurse rangos darbams atlikti. Pirmasis konkursas įvyko, tačiau jį laimėjusios bendrovės pateikti dokumentai neatitiko keliamų reikalavimų, tad procedūrą teko kartoti.
O reikalavimai istorinio parko transformavimui į naują traukos objektą – gana aukšti. Tai kultūros paveldo objektas, kurio techninį rekonstrukcijos projektą parengė Kauno technologijos universiteto docentės, architektės G. Janulytės-Bernotienės vadovauta komanda.
Ne vieną viešosios paskirties statinį sukūrusi architektė tikina, jog darbas su Kėdainių miesto parku jai buvo savotiškas iššūkis. Kūrėja viliasi, kad projekte išdėstytos vizijos tinkamai parinkus darbus atliksiančią įmonę bus preciziškai įgyvendintos.
Tikslas – atverti pamirštas vertybes
„Šis parkas – kultūros paveldo objektas. Į tai mes ir žiūrėjome nuo pat pradžių, galvodami, kaip įgyvendinti uždavinius, kuriuos iškėlė Kėdainių rajono savivaldybė.
Iš esmės pagrindinė užduotis buvo modernizuoti šį parką, suteikiant naujas galimybes veikloms. Mūsų, kaip architektų, misija buvo kuo daugiau išsaugoti ir parodyti tas vertes, kurios yra šiame senajame parke. Gal jos yra užleistos ir nematomos, tačiau manau, jog vyresnio amžiaus kėdainiečiai prisimena, kas čia kadaise buvo“, – pasakojo architektė G. Janulytė-Bernotienė.
Architektė apgailestauja, jog atstatyti parko rūmų šiuo metu nėra galimybių. Tačiau matant, jog pasaulyje istoriniai objektai vis dažniau atstatomi, šis šansas suteiktas ir Kėdainiams.
„O dabar mes tuos rūmus pažymime, apibrėžiame jų istorinį perimetrą, pažymėdami, kas šioje vietoje kadaise buvo“, – sakė architektė.
Rengiant parko rekonstrukcijos projektą architektų komandai teko nagrinėti ir istorinius šaltinius. Laimei, pavyko rasti II Pasaulinio karo pabaigoje aviacijos darytas foto nuotraukas, kuriose matosi čia stovėjusių rūmų perimetras, kitos svarbios istorinės detalės.
Pagrindinė užduotis buvo modernizuoti šį parką, suteikiant naujas galimybes veikloms. Mūsų, kaip architektų, misija buvo kuo daugiau išsaugoti ir parodyti tas vertes, kurios yra šiame senajame parke. Gal jos yra užleistos ir nematomos, tačiau manau, jog vyresnio amžiaus kėdainiečiai prisimena, kas čia kadaise buvo.
Architektė G. Janulytė-Bernotienė
„Tikimės, kad pasiseks rekonstruoti, atstatyti ten stovėjusius smulkius dvaro objektus, grąžinti saulės laikrodį, restauruoti visas vazas ir gėlyną su rožėmis. Ir aišku – pergolą, kuri yra naujadaras, tačiau tuo pačiu ir neatskiriamas dvaro elementas. Norime padaryti vidinę erdvę, įrėmindami pergolą su visomis rožėmis, kad ši vieta vizualiai užsidarytų nuo kitos, pakitusios aplinkos, kurioje jau esama naujų statinių“, – kalbėjo G. Janulytė–Bernotienė.
Tikisi geriausio rezultato
„Mes ir patys nekantriai laukiame projekto pradžios. Aišku, labai norisi, kad nuo pat pradžių būtų kontroliuojama darbų kokybė. Kad darbai ne tik būtų įsisavinti, bet ir pasiektas puikus rezultatas. Todėl linkiu, kad darbų rangovas būtų parinktas kuo atsakingiau.
Dirbti prie šio parko rekonstrukcijos projekto mums buvo labai įdomu. Teko identifikuoti ne tik buvusius statinius, jų vietas, bet ir paveldinius medžius, numatyti kaip reikės atstatyti jų grupes“, – sakė G. Janulytė-Bernotienė.
Parko estrada tiks ir klasikinės muzikos koncertams
Kėdainių miesto parko tvarkymo darbai vyks trimis etapais.
Pirmojo etapo metu rekonstrukcija prasidės nuo pagrindinių vartų ir bus užbaigta salų prieigų atnaujinimu. Čia bus įrengta kultūrinė reprezentacinė zona – infocentras su pergola, amfiteatras su 1 100 sėdimų vietų žiūrovams.
„Naujoji parko estrada bus ir labai graži, funkcionali, ir išsiskirs puikiomis akustinėmis savybėmis. Todėl čia galės vykti ir klasikinės muzikos koncertai. Galbūt ateityje bus galima galvoti ir apie klasikinės muzikos festivalius, kurie pritrauktų muzikos mylėtojus“, – sakė Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.
Prie netoliese estrados esančių salelių bus įrengta medinė prieplauka, turėtų atsirasti vandens dviračių ir laivelių bei įprastų dviračių nuomos punktai. Veiks vandens atrakcijos. Bus pastatyta ir lauko kavinukė.
„Norėčiau, kad Kėdainių verslininkai aktyviai siūlytų šias nuomos paslaugas“, – tikisi rajono vadovas.
Pirmojo etapo metu taip pat bus atliktas pėsčiųjų tilto remontas, sutvarkyti salų ir jų tiltelių turėklai, atnaujinti ir naujai suformuoti parko takai, pastatyti suoliukai ir šiukšliadėžės, pasodinti gėlynai.
Projekto esmė – paveldo ir dabartinių poreikių darna
Gyventojų saugumui bus įrengtas naujas modernus apšvietimas ir pastatytos vaizdo stebėjimo kameros. Statybos ir turto skyriaus vedėjos Audronės Naujalienės teigimu, antrojo etapo metu prasidės senosios parko estrados ir aktyvaus poilsio zonos prie jos įrengimas.
„Bus atstatyta senoji estrada. Čia bus 300 sėdimų vietų žiūrovams. Netoliese planuojama įrengti sporto ir laisvalaikio bei skulptūrų aikšteles, laipiojimo kalniukus. Taip pat bus pastatyti patogūs suoliukai, šiukšliadėžės. Šio projekto esmė – sukurti integruotą daugiafunkcę kultūros zoną, pritaikytą miestiečių ir miesto svečių laisvalaikiui“, – kalbėjo A. Naujalienė.
Trečiojo parko rekonstrukcijos etapo metu prie minareto bus įrengta poilsio zona su vaikų žaidimo aikštele, taip pat automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytas viešasis tualetas. Sutvarkyta visa šioje vietoje esanti aplinka, pasirūpinta želdiniais.
Projekto vertė – 1 mln. 850 tūkst. eurų.
Projektavo Kauno universitetų statinius
Kėdainių parko rekonstrukcijos projektą parengusi architektė G. Janulytė-Bernotienė yra sukūrusi nemažai viešosios paskirties statinių.
Tarp labiausiai pastebimų jos darbų galima išskirti Kaune, V. Putvinskio gatvėje neseniai iškilusį Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą.
Kitas, taip pat mokslo reikmėms pritaikytas kūrinys – Kauno technologijos universiteto, kuriame dirba ir pati G. Janulytė-Bernotienė, „Santakos“ slėnis, sujungiantis mokslo centrus bei institutus ir verslo inkubatorių.
G. Janulytės-Bernotienės ir Guodos Zykuvienės tandemas suprojektavo Kauno Klinikų teritorijoje iškilusį modernų Farmacijos ir sveikatos technologijų centrą, čia pat esančią, kiek anksčiau pastatytą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteką.
