Modernios laboratorijos, robotikos įranga ir dirbtinio intelekto įrankiai patys savaime nepagerina ugdymo kokybės – pasak Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos direktorės Miglės Kavaliauskės, naujovė pasiteisina tik tuomet, kai padeda spręsti konkretų ugdymo poreikį ir prigyja kasdienėje mokyklos veikloje.
Vienas iš tokių sprendimų yra jau 11 metų mokykloje įgyvendinamas produktyvusis mokymasis – jį, pasak direktorės, mokykla taiko vienintelė Lietuvoje.
Dvi dienas per savaitę mokosi praktinio mokymosi vietose
Produktyvusis mokymasis gerokai skiriasi nuo įprastos 9–10 klasių mokinių dienotvarkės ir skirtas jaunuoliams, kuriems sunkiau sekasi tradicinis mokymasis, stinga motyvacijos arba labiau tinka praktinėmis patirtimis paremtas ugdymas.
Produktyvųjį mokymą pasirinkę vaikai tris dienas per savaitę mokosi mokykloje, o dvi – praktinio mokymosi vietose įmonėse ir organizacijose, išbando įvairias veiklas, susipažįsta su profesijomis, praktinėse situacijose atlieka ir su mokomaisiais dalykais susijusias užduotis. Mokomasi nedidelėse klasėse, pagal individualius planus, o praktikos vietos parenkamos atsižvelgiant į mokinio interesus.
„Šiandien esame vienintelė mokykla Lietuvoje, tęsianti šią ugdymo formą. Turime daugybę sėkmės istorijų, kai mokiniai per praktinę veiklą, individualų dėmesį ir kitokį mokymosi kelią atrado motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. Kartais reikia keisti ne vaiką, o būdą, kuriuo jį ugdome“, – sako M. Kavaliauskė.
Produktyviojo mokymosi pavyzdys, anot direktorės, rodo ir tai, kad ugdymo sprendimo rezultatai ne visada pasimato iš karto.
Tačiau kai mokiniui pradeda kilti sunkumų, laukti ilgai negalima – mokykloje stengiamasi kuo anksčiau pastebėti pirmuosius signalus ir suteikti reikalingą pagalbą.
Mokykloje analizuojami mokinių pasiekimai, lankomumas, individuali pažanga, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų pastebėjimai.
„Jei matome, kad mokinio rezultatai prastėja, daugėja praleistų pamokų ar kyla kitų sunkumų, ieškome priežasčių ir sprendimų iš karto – kalbamės su mokiniu, mokytojais, tėvais, įtraukiame švietimo pagalbos specialistus.
Matydami pasikartojančius sunkumus, koreguojame pagalbos priemones, stipriname konsultacijas. Svarbiausia, kad duomenys nevirstų vien ataskaita – jie turi padėti suprasti, kur reikia mūsų dėmesio“, – pasakoja direktorė.
Jau trejus metus iš eilės mokykla mokslo metus baigia 100 proc. mokinių pažangumu. Tačiau, pasak M. Kavaliauskės, svarbiau tai, kas slypi už šio rodiklio – mokytojų darbas, pagalba mokiniui, bendradarbiavimas su šeima ir nuolatinis pažangos stebėjimas.
Šaltinis: VšĮ „Švietimas numeris vienas“ pranešimas žiniasklaidai
