Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos gyventojai skaičiuoja automobilių avarijas ir meldžia kelio remonto arba bent jau apriboti sunkiasvorio transporto eismą vieninteliame kelyje į Kėdainius Vilainiai-Tiskūnai-Šventybrastis. Tačiau „Via Lietuva” jų bėdoms – akla ir kurčia.
Vien per pastaruosius du mėnesius kelio Vilainiai-Šventybrastis-Krekenava, vedančio Panevėžio link, atkarpoje nuo Vilainių iki Tiskūnų (apie 7 km) vietiniai gyventojai sako matę bent tris automobilių avarijas.
Tiesa, policija informuoja tik apie vieną avariją šiemet: „Rajoniniame kelyje Vilainiai – Šventybrastis – Krekenava (Nr. 2008) 2026 metais Eismo įvykių informacinėje sistemoje registruotas 1 eismo įvykis, kurio metu žmonės nenukentėjo. Eismo įvykis įvyko dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo.“
Prieš metus, 2025 m. pavasarį, Tiskūnų bendruomenė raštu (pasirašė beveik 100 gyventojų) kreipėsi į rajono savivaldybę, prašydami tarpininkavimo sprendžiant problemą. Savivaldybė tiskūniečių prašymą perdavė Susisiekimo ministerijai.
Rajono gyventojai viltingai tebelaukia „Via Lietuvos” ar/ir Susisiekimo ministerijos veiksmų. Kaip „Kėdainių mugei“ sakė Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė Vida Vansevičienė apie 1 000 krašto gyventojų, kaskart tame kelyje rizikuoja gyvybėmis, laužo savo transportą, nes tai vienintelis kelias į Kėdainius. O žiemą, pasak gyventojų, šiuo siauru, aptrupėjusiu, intensyvaus eismo keliu važiuoti – kaskart iššūkis.
Realus pavojus eismo dalyviams
Pasak gyventojų, išasfaltavus valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2008, Kėdainiai–Šventybrastis–Krekenava paskutinį ruožą (Panevėžio rajone) bei apmokestinus kitą kelią – vedantį iš Kėdainių į Panevėžį per Sirutiškį, Surviliškį – ženkliai padidėjo lengvųjų automobilių ir sunkiasvorių automobilių srautai per Apytalaukį, Tiskūnus.
Sunkiasvorių automobilių valdytojai, siekdami išvengti kelių mokesčių, aplenkia magistralinį kelią A8 ir renkasi šį kelią. Gyventojai pastebi, kad ypač padaugėjo fūrų su užsienietiškais numeriais (galbūt ir navigacija juos veda šiuo trumpesniu keliu).
Tikėtina, jog dar jų padaugės šiomis dienomis prasidėjus VIA Baltica kelio ties Aristava remontui.
Skubantys vilkikų su priekabomis vairuotojai siaurame kelyje dažnai nemažina greičio, keldami pavojų mažesniam transportui, nekalbant jau apie dviratininkus ar pėsčiuosius.
„Dviračiais šiuo keliu net nebandome rizikuoti važiuoti, taip pat ir motoroleriais“, – sakė jauna tiskūnietė, teigdama, kad pėsčiomis kelkraščiu eiti – dar pavojingiau.
„Dešiniojo rato“ programa taip pat aplenkė
„Kelias 1,90 – 6,76 km yra siauras, nudulkėjusiais kelkraščiais. Asfaltbetonio danga aštriais, sutrupėjusiais asfaltbetonio dangos kraštais, ne kartą remontuota, tačiau dangoje trūkių tinklas, atsiveria duobės.
Seniūnijos gyvenviečių gyventojams nesaugu ir sudėtinga prasilenkti su sunkiasvorio transporto vairuotojais, kurie neretai net viršija leistiną greitį.
Kelio ruože nuo 1,90 km iki 3,55 km, yra sodininkų bendrija, kurioje gyvenamąją vietą pasirinkę daug gyventojų. Minėtame ruože vienoje kelio pusėje yra šlaitas atitvertas plieniniu apsauginiu kelio atitvaru. Laukiantiems autobuso Kėdainių link žmonėms prasilenkiantys automobiliai yra pavojingi.
Maršrutiniais ir/ar mokykliniais autobusais naudojasi dvi rizikingiausios gyventojų grupės: moksleiviai ir senjorai“, – rašte savivaldybei ir ministerijai išdėstė gyventojai.
Šį pavasarį Susisiekimo ministerija paskelbė: „Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja didžiausi krovininio transporto srautai. Šiemet darbai bus vykdomi 90-yje krašto kelių visoje Lietuvoje, apimant visas savivaldybes, kuriose nustatytos šio tipo pažaidų turinčios atkarpos.“
Tačiau kelias Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava vėl liko nepastebėtas – nei į „dešinio, nei kairio rato“ programas neįtrauktas.
Kaip žirniai į sieną
Krašto gyventojai nuo 2019 metų prašymais atakuoja kelininkus, Susisiekimo ministeriją, kėdainiečius Seimo narius, kreipėsi net į LR Prezidentą.
Per tuos 7-erius metus pasikeitė 5 susisiekimo ministrai, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija persivadino į AB „Via Lietuva“ ir pakeitė 4 vadovus. Tačiau nepasikeitė požiūris į gyventojų problemas.
Į gyventojų ir savivaldybės pagalbos šauksmą atsirašinėjama raštais:
„<…> kelio ruožas yra užmiesčio teritorijoje, kur kelio techniniai parametrai atitinka didesnį nei 50 km/val. važiavimo greitį, todėl greičio mažinimo kalnelių ar ant dangos ženklintų autobusų sustojimo vietų įrengimo galimybė nėra svarstytina.“ (2024 11 12, projektų vadovas Justinas Sadauskas, AB „Via Lietuva“);
„ <…> „Via Lietuva“ minėtame valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje artimiausiais metais negalės planuoti, projektuoti ir (ar) rengti naujos autobusų sustojimo aikštelės. <…> (2025 04 02, „Via Lietuva“ klientų aptarnavimo centro vadovė Asta Žukauskaitė);
„<…> į apmokestinamų kelių sąrašą traukti rajoninių kelių šiuo metu nėra numatyta.“ (2025 04 11, L. e. p. Infrastruktūros palaikymo ir vystymo vadovas Justas Norbutas, AB „Via Lietuva“);
„<…> Bendrovė remontuoti ar rekonstruoti sankryžos ar kelio ruožo ties minima vieta artimiausiu metu neplanuoja. <…>“. (2025 05 13, L. e. p. Infrastruktūros palaikymo ir vystymo vadovas Justas Norbutas, AB „Via Lietuva“).
Savivaldybė: „Via Lietuva” atsakymai – formalūs
Savivaldybė nuolat gauna gyventojų skundus/prašymus dėl neįrengtų autobusų stotelių, ruožo dangos remonto, kelio apmokestinimo.
„Kelis metus vyksta susirašinėjimas su AB „Via Lietuva“ (anksčiau AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl susidariusios pavojingos situacijos valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2008, Kėdainiai – Šventybrastis –Krekenava atkarpoje Kėdainių rajone.
Atsakymai formalūs, neguodžiantys.
Pakartotinai prašome rasti lėšų kelio ruožo nuo 1,900 km iki 6,760 km remontui, įrengiant dvi autobusų laukimo stoteles su paviljonais“, – prieš metus susisiekimo ministerijai rašė Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis.
Kelininkų valstybė neskriaudžia
Nors pagal normatyvus asfalto dangos viršutinis sluoksnis turėtų būti keičiamas kas 20 metų, dėl nepakankamo kelių finansavimo Lietuvoje šis laikotarpis dažnai pailgėja iki 40 ar net 50 metų. Lietuvos kelių infrastruktūros poreikis per metus viršija 1 mlrd. eurų, 2026 metams valstybės biudžete šalies keliams numatyta kiek daugiau nei 800 mln. eurų.
Keliu Vilainiai-Tiskūnai-Šventybrastis besinaudojantys Kėdainių rajono mokesčių mokėtojai tikisi būti pagaliau išgirsti ir laukia „Via Lietuva“ veiksmų.
„Via Lietuva“ vadovai kol kas kurti kėdainiečių prašymui, nors valstybė jų pačių ir neskriaudžia. Informacija apie valstybės įmonės „Via Lietuva“ vadovų ir specialistų darbo užmokestį skelbiama viešai:
