Ema Baltrušaitienė, Kėdainių lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja
Kovo 10 dieną Kėdainių lopšelio-darželio „Pasaka“ bendruomenė susibūrė į prasmingą ir patriotiškumą skatinantį renginį – pėsčiųjų žygį „Šilo takais“.
Skanduodami ugdytiniai, tėveliai ir pedagogai žygiavo link Babėnų šile esančio ąžuolo, prie kurio giedojo Tautišką giesmę.
Šventinę nuotaiką dar labiau sustiprino visų kartu sušoktas šokis „Tu Lietuva, tu mana“ ir daina „Ten ir aš“.
Skanduodami, bendraudami ir džiaugdamiesi pavasariška gamta, žygeiviai tęsė kelionę šilo takais. Visi kartu įveikė numatytą maršrutą, o vėliau gardžiavosi šaulių virta koše.
Renginyje dalyvavo apie 150 bendruomenės narių – ugdytinių, jų tėvų ir darbuotojų. Džiugu, kad į iniciatyvą aktyviai įsitraukė ir vaikų tėveliai. Už bendradarbiavimą dėkojame Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205 kuopai.
Tokiu žygiu siekiame ne tik prasmingai paminėti Lietuvai svarbią dieną, bet ir stiprinti bendruomeniškumą, ugdyti vaikų patriotiškumą bei skatinti aktyvų laisvalaikį gamtoje. Meilė Tėvynei prasideda nuo mažų, tačiau svarbių bendrų patirčių.
Sofijos (4 m.) mama Gintarė:
„Kovo 11-oji – ypatinga diena mūsų visų širdyse. Labai gražu ir prasminga, kai šios dienos išvakarėse Kėdainių lopšelio darželio „Pasaka“ kolektyvas suorganizavo šventinį žygį, kurio metu šios dienos svarbą galėjome pajusti kartu su pačiais mažiausiais.
Šventinis žygis Babėnų šile buvo jauki ir šilta bendrystės akimirka. Eidami kartu su vaikais, tėvais ir darželio bendruomene kūrėme ne tik gražią šventę, bet ir prisiminimus, kurie vaikams padės suprasti, ką reiškia mylėti savo šalį.
Man asmeniškai ši diena buvo ypatinga dar ir todėl, kad šventėje dalyvavau vilkėdama karės savanorės uniformą, nes to manęs paprašė mano keturmetė dukra Sofija.
Tarnyba kariuomenėje man primena, kokia brangi yra mūsų laisvė ir kokia svarbi kiekvieno žmogaus atsakomybė ją saugoti.
Buvo labai prasminga matyti mano dukros pasididžiavimą mama, smalsias vaikų akis, jų klausimus ir nuoširdų džiaugsmą matant karius – būtent taip gimsta pirmieji patriotiškumo daigai.
Patriotiškumas vaikams prasideda nuo paprastų dalykų – nuo bendrų švenčių, nuo pasakojimų apie savo šalį, nuo galimybės patiems patirti, kad Lietuva yra mūsų visų namai. Tokie renginiai padeda vaikams suprasti, kad jie yra bendruomenės dalis, kad jų šalis yra svarbi ir verta meilės.
Po žygio dalindamiesi kareiviška koše jautėme paprastą, bet labai tikrą bendrystę. Tai buvo akimirka, kai supranti, kad patriotiškumas nėra tik žodžiai ar datos kalendoriuje – tai jausmas, kuris gimsta būnant kartu, dalinantis patirtimis ir auginant vaikus, kurie didžiuosis savo šalimi.“
Linos (5 m.) mama Inga:
„Norime nuoširdžiai pasidžiaugti nuostabiai suorganizuota Kovo 11-osios švente lopšelyje-darželyje. Buvo labai smagu, kad joje galėjo dalyvauti ne tik darželio vaikai, bet ir tėvai bei vyresni šeimos vaikai – tai sukūrė labai šiltą, bendruomenišką atmosferą.
Eisena miško šilu buvo ypatinga – jautėsi vienybė, šventinė nuotaika ir meilė Lietuvai. Pabaigą puikiai vainikavo kareiviška košė bei šilta arbata. Svarbu ir prasminga kurti tokias gražias akimirkas vaikams ir jų šeimoms.“
Kajus, 7 m.:
„Man labai patiko eisena į mišką. Smagu, kad buvo tiek daug žmonių ir visi kartu žygiavome miško taku. Žygio metu smagu buvo matyti savo draugus iš kitų grupių ir net tuos, kurie jau nebelanko darželio.
Sužinojau, kad Kovo 11 d. mums yra labai svarbi. Tai Lietuvos gimtadienis, nepriklausomybės šventė.
Po žygio labai nustebau prie ąžuolo pamatęs karius, kurie mums ruošė labai skanią arbatą ir košę. Norėčiau, kad mano mama mokėtų namuose pagaminti tokią skanią košę – man labai patiko!
Smagu buvo giedoti Lietuvos himną ir dainuoti dainas, kurias išmokome darželyje.“
Maja, 5 m.:
„Labiausiai patiko žygiuoti ir valgyti košę. Skani buvo ir arbata. Smagu buvo skanduoti žygiuojant: „Esam „Pasakos“ vaikai, mylim Lietuvą labai! Šiandien džiaugiamės visi – laisvei 36!“
Jokūbas, 3 m.:
„Ėjome visi į mišką, nes buvo Lietuvos šventė! Ir mama ėjo su močiute. Mama sakė, kad einam už laisvę. Turėjau vėliavą. Patiko kareivių košė, prašiau dar!“
