Gruodžio 18 d. 17 val. Daugiakultūriame centre bus paskelbtas ir apdovanotas trisdešimt aštuntasis Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas.
2025 m. Kėdainių krašto kultūros premijos laureatu pretenduoja tapti:
Loreta Andriulienė – Tautinio atgimimo veikėjos Jadvygos Juškytės paramos fondo vadovė
Loreta Andriulienė, siekdama deramai išsaugoti Jadvygos Juškytės atminimą, renka archyvinę medžiagą, atsiminimus bei rengia biografinę knygą apie krašto šviesuolę. Glaudžiai bendradarbiaudama su Josvainių kultūros centro Pernaravos skyriumi, Loreta dalyvavo rengiant ir įgyvendinant kultūros projektus „Širšė“, „Inteligentai“, „Jadvygai Teofilei Juškytei-Širšei – 155“, kuriant edukacinę kultūrinę programą, spektaklį.
Siekdama garsinti Jadvygos Juškytės atminimą, ji parengė straipsnius spaudai bei skaitė pranešimus. Pretendentė surinko reikiamą istorinę ir literatūrinę medžiagą, kuravo profesionalią parodą „Jadvyga Teofilė Juškytė“.
Loretos Andriulienės dėka Pernaravoje iškilo koplytstulpis, skirtas Jadvygos Juškytės gyvenimui, išleistas pašto ženklas. Loreta dalyvavo ir kuriant filmą „Širšė – Jadvyga Juškytė“. Vadovaudama paramos fondui, Loreta tęsia tradiciją remti gabius Pernaravos krašto mokinius. Loreta Andriulienė yra ir aktyvi kraštotyrininkė bei tautosakos rinkėja.
Loreta Andriulienė Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už aktyvią kultūrinę veiklą, kultūrinį švietėjišką darbą su rajono gyventojais, ypač su jaunimu.
Rūta Plučiuvienė – Kėdainių „Ryto“ progimnazijos šokio mokytoja, jaunučių, jaunių, mergaičių, merginų ir Kėdainių kultūros centro jaunuolių liaudiškų šokių kolektyvų vadovė
Rūta Plučiuvienė savo talentu, energija ir atsidavimu aktyviai puoselėja liaudies šokio tradiciją Kėdainių krašte ir už jo ribų.
Daug dėmesio skirdama jaunųjų šokėjų asmenybės ugdymui ir sceninio šokio kultūrai, ji skatina jų kūrybiškumą, bendruomeniškumą, prisideda prie regiono kultūrinio identiteto stiprinimo.
Jos veikla yra ypač reikšminga siekiant išsaugoti liaudies šokį kaip svarbią kultūros dalį ir užtikrinti šios tradicijos tęstinumą. Šokių kolektyvai aktyviai dalyvauja ne tik respublikiniuose liaudiškų šokių festivaliuose ir šventėse, bet taip pat yra ir tarptautinių šokių konkursų dalyviai bei prizininkai: tarptautiniame festivalyje „Travelling festival Prague“ (Čekija) (2023 m.) ir Tarptautiniame konkurse Latvijoje „Tris zvaigznes“ (2024 m.) pelnyta I vieta, Tarptautiniame šokio festivalyje-konkurse Šiauliuose „Aušrinė žvaigždė“ (2024 m.) – I vieta, Lietuvos vaikų ir moksleivių šokių grupių konkursiniame festivalyje „Aguonėlė“ (2025 m.) regioniniame ture – III laipsnio diplomas. Rūtos Plučiuvienės paruošti kolektyvai – 2024 m. Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ dalyviai.
Siekdama įtraukti jaunimą ir skatinti jų kūrybiškumą, Rūta kasmet organizuoja edukacines stovyklas. Rūtos vadovaujami šokių kolektyvai yra nuolatiniai respublikinio šokių festivalio „Sukasi trys kartos“, respublikinio projekto „Mes šokam“, Kėdainių rajono dainų ir šokų švenčių dalyviai.
Rūta Plučiuvienė Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už aktyvią kultūrinę meninę veiklą bei kultūrinį švietėjišką darbą su jaunimu.
Loreta Steponavičienė – sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė, vytinių ir pintinių juostų audimo ir medžiaginių žaislų siuvimo amatų puoselėtoja, tautodailininkė
Loreta Steponavičienė yra ryškiausia Kėdainių krašto dailės draugijos atstovė taikomosios dailės srityje.
Senuosius amatus: pintinių ir vytinių juostų pynimą, medžiaginių žaislų siuvimą, nėrimą, mezgimą, šiaudinių sodų ir šiaudinių dirbinių gamybą pristato įvairių švenčių metu, renginiuose, parodose ne tik Kėdainių krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Kartu su Kėdainių krašto dailės draugijos tautodailininkais dalyvauja įvairiuose organizuojamose parodose, pleneruose, seminaruose, amatų kursuose, projektuose, renginiuose, mugėse bei šventėse.
Loreta Steponavičienė dalyvavo Tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica“ ir Lietuvos dainų šventės folkloro dienos mugėse (2024 m.), Tarptautiniame amatų ir meno festivalyje „Vilnonės dienos“ Raubonių vandens malūne (2023, 2025 m.), parodoje ,,Aukso vainikas“, parodoje-konkurse ,,Iš Džiugo sakmių“ Telšiuose ir kituose renginiuose. Loretos paruošti NVŠ „Juostų pynė“ programos mokiniai dalyvavo Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursuose „Sidabro vainikėlis“, kuriame 2024 m. pateko į Aukštaitijos regiono turą, laimėjo 2 vietą.
Tradicinių amatų meistrės Loretos NVŠ programos ,,Juostų pynė“ mokiniai dalyvavo Lietuvos etninės kultūros olimpiadose, kur pateko į Aukštaitijos regiono ir šalies turus. Loretos sukurti šiaudiniai sodai puošia respublikos bažnyčių interjerus, konferencijų scenas ir kultūros namų erdves bei muziejų sales.
Loreta Steponavičienė Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už aktyvią kūrybinę meninę veiklą bei etninės kultūros puoselėjimą ir propagavimą.
Danguolė Špokienė – Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriaus vadovė, mėgėjų meno kolektyvų vadovė
Danguolė Špokienė – aktyvi renginių, kurie išsiskiria įdomia režisūra ir kūrybiškumu, organizatorė, pati rašo scenarijus ir pjeses bei stato spektaklius. Jos vadovaujami mėgėjų meno teatro kolektyvai atstovauja rajonui konkursuose ir festivaliuose.
Danguolė veda ekskursijas, pristatydama Dotnuvos bažnyčią ir vienuolyną. Jos pastangomis Dotnuvos krašto istorija tampa prieinama įvairaus amžiaus žmonėms, o vietos paveldas yra gyvas ir aktualus.
Šiais metais Danguolės iniciatyva išleista knygelė „Tėvo Stanislovo tarnystė Dotnuvoje“. Ypatingą dėmesį Danguolė skiria Šventojo Kazimiero paveldui bei su juo susijusiems kultūriniams ir dvasiniams projektams.
Danguolės darbai liudija ne tik profesinį atsidavimą, bet ir širdies šilumą bei tikėjimą kultūra. Ji yra ta asmenybė, kuri dirba tyliai, bet labai reikšmingai, o veiklos rezultatai matomi tiek projektų, tiek renginių pavidalu.
Danguolė Špokienė Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už aktyvią kūrybinę ir kultūrinę meninę veiklą, kultūrinį švietėjišką darbą su rajono gyventojais bei Dotnuvos krašto istorijos ir paveldo vertybių saugojimą.
Aušra Žemaitienė – Kėdainių kultūros centro dailininkė
Aušra Žemaitienė per pastaruosius trejus metus surengė 125 vizualinius renginių pristatymus, vizualiai apipavidalino virš 50 renginių įvairiose Kėdainių miesto erdvėse, surengė 10 profesionalaus meno ir 10 tautodailės parodų, vykdė aktyvią edukacinę veiklą.
Jos iniciatyva kasmet galime gėrėtis Kalėdų Senelio rezidencija Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje ir išskirtiniu Kalėdų Senelio kostiumu, kuris pasiūtas pagal Aušros sukurtą eskizą. 15 įsimenančių A. Žemaitienė yra sukūrusi 15 lauko instaliacijų. Ryškiausios iš jų: socialinė-meninė akcija su paroda „Kultūros alėja“, kalėdinės instaliacijos „Pusnynuos Nykštukai miega“ ir „Kalėdų naktį tylią…“, Velykų instaliacija „Verbų viršūnėm saulė rieda…“, kurioje persipina visi Velykų simboliai – verba, margutis, paukštis.
2023–2025 metais Aušra Žemaitienė surengė 5 autorinės parodos Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre, Raseinių Marcelijaus Martinaičio bibliotekoje, Joniškio Baltojoje sinagogoje, Akademijos kultūros centre, Kazlų Rūdos kultūros centre. Dailininkės kūrybinės kryptys yra tradicijų puoselėjimas, etnokultūros ženklai vizualiniuose objektuose, šiuolaikinės meninės idėjos.
Aušra Žemaitienė Kėdainių krašto kultūros premijai siūloma už naujų originalių kūrybos ir kultūrinės veiklos formų įgyvendinimą, etninės kultūros puoselėjimą ir propagavimą, kultūrinį švietėjišką darbą su rajono gyventojais ir aktyvią kūrybinę veiklą.
………
Kėdainių krašto kultūros premija įsteigta 1991 m. ir buvo finansuota šviesios atminties gydytojos, Kėdainių krašto garbės pilietės Teklės Bružaitės. Tai bene pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje pradėtas teikti apdovanojimas nusipelniusiems mūsų krašto žmonėms.
Premija skiriama kasmet iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų už pastarųjų 3 metų nuolatinę rajonui reikšmingą kūrybinę, kultūrinę meninę veiklą ar pasiekimus literatūros, muzikos, scenos, kino, vizualiojo meno, etninės kultūros, dainų švenčių tradicijos puoselėjimo srityse.
Premijos laureatas apdovanojamas 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) pinigine premija.
