Kėdainių daugiakultūrį centrą drebino 7 šalių dūdmaišininkai

Šiandien kėdainiečiai ir miesto svečiai galėjo pasimėgauti vis dar egzotika laikomų instrumentų – dūdmaišių skambesiu.

Daugiakultūriame centre juos virkdė iš skirtingų šalių suvažiavę dūdmaišininkai, leidę susipažinti su šių instrumentų istorija ir subtilybėmis. Skambėjo tradicinės melodijos ir net vyko šokiai.

Tokį nekasdienį reginį inicijavo mūsų kraštietis, iš Akademijos kilęs muzikantas, multiinstrumentalistas Gvidas Kovėra, jau 10-ąjį kartą surengęs dūdmaišininkų susipūtimą.

Pats G. Kovėra dūdmaišiais susidomėjo prieš daug metų, kai ėmė gilintis į tradicinį folklorą. Sako ilgai ieškojęs garsų, atspindinčių jo vidų.

Palaipsniui atsirado bendraminčių, tad neatsitiktinai gimė idėja rengti dūdmaišininkų susitikimus, kuriuose galėtų ir pamuzikuoti, ir pasidalinti patirtimi.

Festivalius imta rengti kas dvejus metus. Draugėn susirinkdavo skirtingų kraštų: Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Italijos ir kitų šalių atstovai, kurie gamina dūdmaišius arba jais groja.

Žmonės skirtingi, kiekviena šalis turi tam tikrų savitumų, tad skiriasi ir instrumentų konstrukcijos, ir jų skambesys, ir atlikimo maniera.

Festivaliai yra gera proga apsikeisti patirtimi. Kita vertus, tai ir galimybė populiarinti šiuos instrumentus.

Dūdmaišininkų susipūtimas (taip organizatoriai vadina šiuos festivalius) vyksta skirtingose Lietuvos vietovėse.

Šiemet renginiai suplanuoti Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone, taip pat Kėdainiuose.

Dūdmaišininkai muzikuoja skirtingose erdvėse: nacionaliniame kultūros centre, viešojoje bibliotekoje, Babtyno dvare, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje.

Kėdainių daugiakultūrį centrą dūdmaišių garsai užlieja jau antrąsyk.

„Kadangi pats esu kilęs iš Kėdainių krašto, Akademijos, tad nutariau vieną iš festivalio koncertų rengti ir Kėdainiuose.

Prieš dvejus metus buvo pirmas kartas. Daugiakultūrio centro erdvė labai įdomi, instrumentai gerai skamba, tad norisi čia pagroti.

Šiandien matėte 7-ių šalių muzikantų  pasirodymą. Atvyko vieni geriausių šių instrumentų meistrų Europoje.

Kultūros taryba skyrė lėšų, tad galėjau vėl juos suburti čia, Lietuvoje. Per tas dienas mes kartu grojame, dainuojame, šokame, keičiamės patirtimi, mokomės vieni iš kitų. Stengiamės ir visuomenę supažindinti su šiais instrumentais.

Klausytojų sulaukiame įvairiai. Pavyzdžiui, Vilniuje buvo 5, Kaune 150, o Kėdainiuose gal apie 50 žiūrovų. Kodėl taip skirtingai, nežinia. Manau, žmonės yra persisotinę. Jei jie tik išgirstų, kas tai yra, lėktų ir klausytųsi.

Nepaisant visko, mes vis tiek darome šiuos renginius, stengiamės puoselėti savas tradicijas. Manau bus ir vienuoliktasis dūdmaišininkų susipūtimas, nes mums patinka tai, ką darome“, – teigia šio renginio sumanytojas ir organizatorius Gvidas Kovėra.

Pristatė ir knygą

Dūdmaišininkų susibūrimuose kaskart būna naujovių. Šiemet pristatyta naujai išleista knyga „Dūdmaišis Lietuvoje“.

Nors dūdmaišiai daug kam asocijuojasi su škotais (kurie, beje, yra gyvenę ir Kėdainiuose), tačiau muzikavimo dūdmaišiu tradicija Lietuvoje rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo XVI a.

Pasak Gvido Kovėros, dūdmaišis yra vienas seniausių Lietuvos instrumentų.

„Knygoje rasite pastebėjimus, kas tai yra dūdmaišis, kokia buvo jo raida Lietuvoje.

Gaila, kad šalyje neturime meistrų, kurie gamintų dūdmaišius. Juos mums gamina Baltarusijos arba Latvijos meistrai.

Šiai dienai Lietuvoje yra gal apie 150 dūdmaišių, bet grojančių jais yra nedaug, nes šis instrumentas yra gana sudėtingas, reikia daug kantrybės, kad galėtum juo groti, kad mokėtum jį suderinti.

Išleisti knygą sugalvojau aš, bet pats nemoku taip gerai rašyti, tad subūriau 7 autorius, kurie ją parašė. Aš tik rašiau projektą, galvojau, kaip viskas turi atrodyti, fotografavau, viską organizavau.

Šis bendras darbas buvo tam, kad daugiau žmonių sužinotų apie mūsų tradicinį instrumentą – dūdmaišį, kuris yra senesnis net už kankles.

Galbūt knyga ir šie mūsų koncertai uždegs daugiau lietuvių tuo noru perprasti dūdmaišį, juo groti ar net pagaminti šį įdomų instrumentą“, – viliasi tautinės muzikos puoselėtojas G. Kovėra.

Dūdmaišiai užbūrė klausytojus

„Žaviuosi dūdmaišiais, patinka jų savitas skambesys. O ir patys atlikėjai, kuriuos šiandien čia matėme, yra charizmatiški. Jaučiasi, kaip jie nori perteikti savąją kultūrą. Pastebėjau, kad skirtingų šalių instrumentai ir atrodo kiek kitaip, ir skamba ne vienodai.

Taip pat buvo be galo įdomu pasiklausyti ir kitokių instrumentų. Atlikėjai dar ir dainavo, kai kurie šoko. Tikrai buvo žavu. Dalį pasirodymų filmavau, kad galėčiau tai parodyti ir savo artimiesiems“,  – sakė Giedrė.

„Galvojau, kad dūdmaišiais groja vien vyrai, bet ne, šiandien matėme ir dvi moteris atlikėjas. Gerai, kad suaugusieji bando įtraukti ir jaunimą. Vienas atlikėjas gal su sūnumi muzikavo? Jei ir kiti taip darytų, tradicija būtų tęsiama ir kitose kartose.

Žinote, atsibosta tas popsas, taip norisi kažko tikro, kitoniško. Gaila, kad dūdmaišiai mūsų renginiuose yra nedažnai girdimi ir matomi. O juk galėtų būti kitaip, tai juk tokia meditacija“, – kalbėjo Violeta.

Festivalis tęsis ir sekmadienį

10-asis Lietuvos dūdmaišininkų susipūtimas vyks ir rytoj, spalio 12 d. Tiesa, renginys jau vyks Kauno rajone, Vilkijoje esančiame Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje. 14 val. – susitikimas/seminaras, o 17 val. dūdmaišininkų koncertas.