Žemdirbys Saulius Tupikas Akmenės rajone 300 ha žemėje augina grūdines ir ankštines kultūras, o dalį žemės yra išnuomavęs vėjo elektrinių statytojams. S. Tupikas sako, kad jokių baimių dėl elektrinių poveikio jo žemdirbystei neturi ir pasakoja, kad daugiausiai dėmesio skyrė deryboms su elektrinių vystytoju.
„Tos baimės yra absurdas“
„Pirmą kartą pasiūlymą nuomoti dalį savo žemių vėjo elektrinėms gavau 2010-2011 metais. Abejonių dėl elektrinių statymo neturėjau niekada, esu labai atviras naujovėms. Žinoma, iš aplinkos visada girdėjau baimių, kad elektrinės blokuos mobilų signalą, bus šešėliavimas, kad sliekai išsilakstys nuo kažkokios vibracijos, kad karvėms pienas mažės.
Bet aš tokių minčių neturėjau, nekreipiau dėmesio, nes tokios baimės yra absurdas, net kalbos apie jas būtų negali. Man viską lėmė pasiūlymo esmė, nes iš šio susitarimo uždirbti turi abi šalys, ne tik vėjo elektrinių statytojas.
Šiuo metu esu išnuomavęs žemes keturioms jėgainėms, jas jau stato“, – pasakoja žemdirbys.
Tyrimai įrodo, kad žalos derliui nėra
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad vėjo jėgainės gali puikiai derėti su žemdirbyste – kai kur net pagerinti sąlygas augalams. 2024–2025 m. Šiaurės Dakotos universiteto ir JAV energetikos departamento Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame analizavo realių ūkių duomenis. Jie nustatė, kad laukuose pastatytos vėjo jėgainės nesumažino derliaus, o kai kuriose vietose jis net buvo geresnis nei anksčiau. Tyrėjų teigimu, tai gali būti susiję su oro judėjimu aplink turbinas – jos maišo orą, todėl laukai mažiau užsistovi drėgmėje ar šalnų pavėsyje. Be to, ūkininkams dėl jėgainių nepadidėjo išlaidos – laukai ir toliau dirbami įprastai, be papildomų darbų ar papildomų kaštų.
Teigiamą poveikį patvirtina ir 2024 m. tyrimas Kinijos Hunan provincijoje, kurį atliko Pietų Kinijos žemės ūkio universiteto tyrėjų grupė. Jie stebėjo, kaip keičiasi augalų danga ir dirvožemis aplink vėjo jėgaines. Po kelių metų nuo statybų augalai laukuose buvo net tankesni ir sveikesni nei prieš tai. Tiesa, tiesiog prie pat jėgainių pamatų dirvožemyje buvo šiek tiek sumažėję maistingųjų medžiagų, bet ilgainiui viskas grįžo į normą. Mokslininkai daro išvadą, kad pradiniai pokyčiai yra laikini ir ilgalaikės žalos nepalieka.
2023 m. tarptautinė mokslininkų komanda, kurios rezultatai publikuoti MDPI žurnale „Proceedings“, peržiūrėjo įvairių šalių duomenis apie atsinaujinančios energijos įtaką vietos klimatui. Jie nustatė, kad vėjo jėgainių poveikis oro temperatūrai ar drėgmei yra labai nedidelis ir apsiriboja tik artima aplinka aplink bokštą. Kitaip tariant, ūkininkų darbui ir derliui tai įtakos beveik neturi.
Vėjo elektrinė gali auginti žemės ūkio paskirties žemės vertę
Greta poveikio žemdirbystei, svarbu žinoti ir tai, kaip dirbamoje žemėje stovinti vėjo elektrinė gali paveikti žemės vertę. Svarbu suprasti, kad Kėdainių savivaldybėje vėjo elektrines planuojama statyti ne tankiai apgyvendintoje vietovėje, ne prie gyvenamųjų namų, o dirbamoje žemėje. Tai leidžia daryti loginę išvadą, kad tokių žemių vertė, atsiradus vėjo elektrinei, galimai kils dėl didesnių žemės generuojamų pajamų.
Žemės ūkio paskirties žemės vertė, be visų kitų faktorių, yra stipriai susijusi su tuo, kokias pajamas tos žemės savininkui ji gali generuoti. Tokia žemė įprastai pajamas uždirba iš žemdirbystės veiklos, tačiau jos teritorijoje atsiradus vėjo elektrinei, už jį parko vystytojai moka žemės nuomą, kartais – kompensacijas, ir tai tampa papildomomis pasyviomis pajamomis, kurias uždirba tas pats žemės sklypas. Tad šiuo aspektu žemės ūkio paskirties žemės vertę vėjo elektrinė augina, nes sukuria pasyvias pajamas tos žemės savininkui.
Užs. Nr. 510
