Patirtis iš pirmų lūpų: vėjo elektrinių garsas toks menkas, kad visiškai netrukdo

Vėjo elektrinių skleidžiamas garsas: faktai ir mokslas sako, kad jis – nėra didelis ir nekenkia sveikatai, bet nebuvę arti vėjo jėgainės tuo patikėti dažnai negali. Koks sprendimas? Paklausyti tų, kas gyvena prie vėjo elektrinių ir gali pasidalinti tikra ir nepagražinta patirtimi.

Mindaugas dešimtmetį gyvena prie vėjo elektrinės

Mindaugas Stonkus ne tik vaikystėje gyveno prie pirmosios Lietuvoje pastatytos vėjo turbinos, bet visai neseniai įsigijo savo nuosavą nekilnojamąjį turtą – taip pat netoliese vėjo turbinų.

„Vaikystėje gyvenau Vidmantuose: būtent čia, netoli Palangos, yra pastatyta pirmoji vėjo turbina Lietuvoje. Kai ją statė, žmonės tikrai buvo išsigandę, nes viskas, kas nauja ir nepažinta, gąsdina. Taip pat buvo baimių dėl garso, poveikio aplinkai ir sveikatai. Vis dėlto bendruomenė su nauju „kaimynu“ susigyveno labai greitai. Turbina nuo mano namų buvo apie 400-500 metrų ir ten gyvenau 8 metus: nei aš, nei mano šeima ar kaimynai jokio neigiamo poveikio gyvenimo kokybei nepastebėjome“, – pasakoja Mindaugas Stonkus.

Paklaustas apie turbinos skleidžiamą garsą, vyras pasakoja, kad jis girdimas tik tuo atveju, kai vėjas pasisuka nuo turbinos į pastatą, tačiau garso lygis toks žemas, kad jis visiškai netrukdo. Taip pat jis priduria, kad per aštuonerius metus gyvenimo nepastebėjo šešėliavimo ar jokių kitų faktorių neigiamos įtakos sveikatai ar gyvūnams: „Vaikystės namuose turėjome gyvūnų, jie taip pat absoliučiai nereagavo į turbinas, jų nebijojo ar kitaip dėl jų nekentėjo“.

Vystytojas atliko garso sklidimo modeliavimą

Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų, o tokiu atstumu girdimas garsas labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 45 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB. Nedidelis eismas 100 m atstumu taip pat generuoja apie 50 dB​ garsą, o  apie 300 m atstumu esančios turbinos garsas yra panašus į mažo eismo 30 m atstumu – toks lygis per silpnas, kad fiziologiškai pakenktų žmonėms.

„Kėdainių savivaldybėje artimiausia vėjo elektrinė, tikėtina, stovės mažiausiai 1,5 km atstumu nuo gyvenvietės. Tai reiškia, kad garsas itin vėjuotą dieną ten bus labai silpnas arba jo visai nesigirdės. Negana to, poveikio aplinkai tyrimo metu vyko detalūs garso modeliavimai tam, kad įsitikintume, kaip sklinda garsas, ar jis nepažeidžia higienos normų. Ekspertų ir tyrėjų yra įrodyta, kad garsas bus minimalus“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Įdarbintas vėjas“.

Daugiau veikia baimė nei realus garsas

Tyrimų, kuriais aiškinamasi, ar vėjo elektrinių garsas neigiamai veikia žmogaus sveikatą, visame pasaulyje pastaruosius du dešimtmečius daryta daug. 

Mokslininkų išvados atskleidžia, kad tinkamai suprojektuotos vėjo jėgainės, laikantis apsaugos atstumų, neturi įrodyto neigiamo poveikio fizinei žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, 2022 m. Ohajo valstijos sveikatos departamento atlikta mokslinės literatūros apžvalga padarė išvadą: „nėra reikšmingo recenzuotų mokslinių įrodymų, tiesiogiai siejančių vėjo jėgainių keliamą girdimą triukšmą su neigiamu poveikiu žmonių sveikatai“.

Taip pat yra išsiaiškinta, kad žmonės, kurie sakosi patiriantys kažkokius simptomus, yra tie žmonės, kuriuos nuolat pasiekė negatyvi informacija apie vėjo elektrines. Tad realios neigiamos įtakos žmonių sveikatai vėjo elektrinės nedaro, bet tikėjimas, kad vėjo elektrinės neigiamai veikia sveikatą, nulemia, jog žmonės ima jaustis blogai. Jausmą lemia baimės, įsitikinimai, kuriantys nerimą.

Užs. Nr. 509