„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame ištrauką apie sportą Kėdainių krašte 1947 metais.
1947
Futbolas
Įvyko pirmosios “Tiesos” taurės varžybos (atitinka šiuolaikines Lietuvos futbolo taurės varžybas). Aukštaitijos zonoje dalyvauti užsiregistravo ir Kėdainių “Žalgiris”, tačiau nenuvyko žaisti į Ukmergę su vietos „Žalgiriu“.
Lietuvos čempionatas. Toje pat Aukštaitijos zonoje jau startavo 7 komandos, tiesa, Vilkaviškio „Žalgiris“ pirmas rungtynes Kėdainiuose pralaimėjęs 1:4, toliau nerungtyniavo ir buvo pašalintas iš varžybų.
Spaudoje netgi buvo rašoma, kad tos rungtynės buvo draugiškos.
Beje, vilkaviškiečiai dar parašė ir protestą: „atvykome 26 d., miegojome ant grindų, aikštė neparuošta, dėl Kėdainių komandos kaltės rungtynės pradėtos 0,25 val. vėliau“.
Patyrus pralaimėjimus prieš stipresnes komandas Kėdainių laikraštis „Tarybinis kelias“ komandą pakritikuodavo, pvz. po pralaimėjimo namuose 1:3 Ukmergės „Žalgiriui“:
„Šios pirmenybinės rungtynės parodė, kad mūsų futbolistams dar trūksta reikiamo žaidimo lygio. Aikštėje nedisciplinuotai laikomasi, žaidžia žaidėjai daugiausia pavieniui ir puolėjai blogai šaudo į vartus.
Iš viso matyti, kad komanda silpnai vadovaujama, rimtai nesiruošiama varžyboms, nepravedamas visapusiškas auklėjimo darbas. Visiems sportininkams patartina mažiau lankyti restoranus“.
Aukštaitijos zonos turnyro lentelė:
Kėdainių komandos susitikimų rezultatai dviejuose dešiniuose stulpeliuose (namų rungtynių rezultatas – patamsintas, W: 0 – pergalė / pralaimėjimas be žaidimo).
Realiai komanda iš 10-ies rungtynių sužaidė tik 4, į kitas varžovai tiesiog neatvyko arba neišvyko į jas mūsiškiai. Beje, be žaidimo iškovoti taškai net prieš „Žalgirį-2“ Vilniuje, nes nesusirinko vietos komanda.
Už trejų metų Kėdainių komandos pasiekimus Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LTSR Ministrų Tarybos suteikė trečią sportinę kategoriją (vėliau buvo pavadinta atskyriais) šiems futbolininkams: L. Vališkevičiui, V. Amalui, V. Knatavičiui, H. Merfeldui, V. Majauskui, V. Vareikai, V. Kvedžiui, Z. Sukavičiui, A. Zabotkai, V. Grachauskui, V. Jaugelavičiui, J. Albergui, A. Urbeliui, ketvirtą – S. Kontorui, A. Keleriui, A. Jūrui, L. Žilinskui.
Liko be apdovanojimo irgi žaidęs V. Sabaliauskas.
Komandoje be vietinių pasirodė rusiškos pavardės: I. Mitikovas, M. Varancovas, V. Mišukovas, V. Malcevas, B. Štompelis.
A. Mačiulis su Lietuvos rinktine tapo TSRS jaunių pirmenybių nugalėtoju.
Krepšinis
Lietuvos čempionatas. Kėdainių „Žalgiris“ užėmė 11 vietą. Nors vieta pakankamai garbinga, tačiau daugiau informacijos nerasta.
Kėdainių progimnazijos vaikinai Baisiogaloje nugalėjo vietos „Žalgirį“ 24:8.
Rajono krepšinio turnyras vyko įdomiai – lėmė tik įmestų taškų skaičius. Nugalėjo I berniukų gimnazija – 167 taškai, 2. „Žalgiris“ – 110.
Kai kurie jo rezultatai: Lokomotyvas“ – I berniukų gimnazija (A. Krasnodomskis – 20 taškų) (2:39) 13:53, “Žalgiris” (Mikėnas – 17 taškų) – “Žalgirio archyvas” (veteranai) 59:19, „Žalgiris“ – I berniukų gimnazija 28:46.
Spalio mėn draugiškose rungtynėse Krakės nugalėjo Gudžiūnus 22:4, V. Urba nugalėtojų gretose įmetė 18 taškų.
Lietuvos jaunių rinktinės (kituose šaltiniuose teigiam, kad tai buvo „tik“ Kauno I vidurinės mokyklos komanda), laimėjusios SSSR jaunių čempionatą, sudėtyje žaidė V. Laumakys, vėliau persikėlęs gyventi į Kėdainius. Šioje komandoje iš vėliau garsesniais tapusių krepšininkų šioje komandoje žaidė tik V. Nemcevičius.
Lengvoji atletika
Miesto gimnazijų varžybų nugalėtojai: 500 m bėgime – Damaševičiūtė 1.32 min., granatos metime – V. Šniūrevičiūtė (jaunesnės) ir Gudžinskaitė (vyresnės), 100 m bėgime – Legavičiūtė, 300 m bėgime – Janonytė.
Berniukai, jaunesnės klasės: 60 m bėgime – Gustas, 100 m bėgime – Butkus, šuolio į aukštį – Damanskas, vyresni: šuolio į tolį – Sabeckis 546 cm, šuolio į aukštį – Domantas 149 cm, granatos metime – Raila 58 m – pagerino pernykštį savo rekordą, jis laimėjo ir disko metimą, o rutulio stūmime ir ieties metime nugalėjo Damanskas.
Apskrities gimnazijų komandines varžybas laimėjo Kėdainių I gimnazija, kaip geriausieji paminėti A. Sabeckis, J. Kimantas, A. Raila, J. Damanskas, F. Žemaitis.
Sportinė gimnastika
Gimnazijų varžybų nugalėtojai: Prosevičius (VII kl.) ir Antanaitis (V kl.).
Šachmatai
Rajono turnyro prizininkai: 1. M. Urbelis 2. B. Jurevičius 3. K. Burkštaitis.
Šaškės
Rajono turnyro prizininkai: 1. E.Knatavičius 2. B.Jurevičius.
……….
Išvyko mokytis į Veterinarijos akademiją Šėtos kaime gimęs Algirdas Pakštys (1929 – 2011 m.), po mokslų tris metus dirbo Kėdainių valstybiniame žirgyne zootechniku. Vėliau buvo paskirtas Tauragės žirgų veislyno direktoriumi, jį reorganizavus persikėlė į Marijampolę. Ten 14 metų dirbo Sudavijos žirgyno direktoriumi, nuo 1973 m. dirbo Vilniaus valstybinio žirgyno Riešėje direktoriumi.
Įsteigtas „Lokomotyvo“ (geležinkeliečių) sporto klubas, pirmininku išrinktas V. Mikolaitis.
Rugpjūčio mėn. kėdainiečiai Surviliškyje surengė sporto vakarą, kurio programoje buvo boksas ir šokiai (!).
Šokiais pasibaigdavo ir dažnai „Žalgirio“ klube vykdavusios savaitgalinės varžybos. Klubo nariai turėjo saviškių tarpe muzikantus, į tokius vakarus patekti galėjo tik klubo nariai, kviestiniai miesto sportininkai, visi galėjo atsivesti savo paneles.
Atrodo tais metais (arba metais anksčiau) klube įvyko nemalonus incidentas – vieno vakaro metu prie lauko durų pasigirdo triukšmas – į salę panoro patekti girti karininkai lakūnai, sportininkai jų neleido. Prasidėjo muštynės, po jų ir šaudymas.
Buvo sužeisti V. Knatavičiaus pavaduotojas-inspektorius B. Kuraitis, milicininkas Dunauskas, dar keletas nukentėjo lengvai, o Narkevičius buvo nušautas. Po mirtinų šūvių užpuolikai greit išsibėgiojo.
Žuvusiojo laidotuvių procesija nusitęsė nuo Kėdainių J. Basanavičiaus g. pradžios iki Dotnuvos g. kapinių, karstą dengė „Žalgirio“ klubo vėliava, buvo nešama visa bažnytinė atributika, lydėjo minia miestiečių.
„Žalgirio“ klubas iš karto uždarytas ir paverstas iš ūkininkų rekvizuotų grūdų sandėliu.
Tiriant įvykį valdžia bandė kaltę suversti „miškiniams“ ir kaltinti sportininkus santykiais su jais, tačiau šią versiją paneigė muštynių metu nuo karininkų mundirų nuplėšti ordinai ir medaliai. Sportininkai argumentavo – negi miško broliai buvo apdovanoti sovietiniais medaliais… Atrodo niekas nenukentėjo.
……….
Hanau „Perkūnas“ Velykų metu sužaidė su latvių YMCA 57:36 ir 19:21, jo sudėtyje žaidė A. Supronas.
Vėliau sekė pergalės prieš kitas latvių ir estų komandas, Hanau studentus 19:10.
Stovyklų krepšinio pirmenybėse „Perkūno“ komanda užėmė antrą vietą.
Rudenį „Perkūnas“ Frankfurt-Darmštat apygardos pirmenybių finale nugali Hanau latvių komandą 59:29. Komandoje daugiausia žaidė: Paransevičius, Bagdonas, Supronas, Kalvaitis, Starkus, Kepalas, Pilvelis, Andrulis II, Grudzinskas, Dragunevičius, Varkala.
Buvo suorganizuotos išeivijos lietuvių Vokietijoje krepšinio pirmenybės, kuriose dalyvavo 6 komandos.
Ryškiu skirtumu nugalėjęs visus varžovus čempionu tapo Šeinfeldo „Kovas“, antras su 3 pergalėmis po pirmo rato buvo Hanau „Perkūnas“, kurio sudėtyje vienu pagrindinių žaidėjų buvo paminėtas A. Supronas.
Antras ratas nebuvo užbaigtas, nes čempionai paaiškėjo dar nesužaidus daug rungtynių ir nebebuvo prasmės toliau žaisti. „Perkūnas“ antrame rate laimėjo 1 iš 3 žaistų rungtynių.
Daug komandų pradėjo byrėti, nes prasidėjo emigracija į JAV, Kanadą, Australiją ir kitas šalis.
Lietuvių tremtinių bendruomenės lengvosios atletikos pirmenybės vyko Rosenheime, jose A. Supronas šuoliuose į tolį liko antras – 638 cm, pralaimėjo Kerniui – 672 cm, tačiau aplenkė V. Adamkavičių – 619 cm.
Šių trijų sportininkų penkių metų tremtyje pasiekti geriausi rezultatai:
Šuolis į tolį: 1. A. Kernius – 727 cm (Lietuvos rekordas), 2. V. Adamkavičius – 697 cm, 3. A. Supronas – 685 m;
Trišuolis: 1. V. Adamkavičius – 12,93 m, 2. A. Supronas – 12,68 m, 3. A. Kernius – 12,64 m.
Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, rugpjūčio 17 d.
