„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame ištrauką apie sportą Kėdainių krašte 1940-41 metais.
1940 m.
Greitasis čiuožimas
Žiemos sporto šventės nugalėtojai: tarp moterų – Jablonskienė, tarp vyrų – Biliniškis.
Futbolas
Gegužės 23 d. šaulių iniciatyva įvyko sporto sezono atidarymas, futbolo turnyre rungtyniavo keturios komandos, Jų vietos eilės tvarka: „Šaulys“, Kėdainių įgula, Darbo sportas, „Hapoel“.
Dotnuvos ir aplinkinių šaulių būrių sporto šventės (birželio 9 d.) programą vainikavo rungtynės tarp Kėdainių „Šaulio“ ir Dotnuvos akademijos rinktinės, rezultatas 7:0 kėdainiečių naudai.
Rungtynes stebėjo Kėdainių apskrities komendantas, Kėdainių šaulių rinktinės vadas, pulkininkas Mindaugas Karaša.
Kėdainiuose jis kurį laiką dirbo tik atgavus nepriklausomybę, daug nuveikė organizuojant mieste sportinę ir šaulių sąjungos veiklą. Po to laikinojoje sostinėje Kaune 11 metų užėmė aukštus postus valstybės įstaigose ir šaulių organizacijoje. 1939 metų pabaigoje grįžo dirbti į Kėdainius.
Įvedus sovietų armiją sužaistos dvejos rungtynės tarp N aviacijos dalinio ir Dotnuvai atstovavusių Lietuvos karių, pirmose rungtynėse 7:0 nugalėjo dotnuviškiai, antros baigėsi „taikiai“ 1:1.
Kėdainių komjaunuoliai irgi 4:0 nugalėjo N dalinio kareivius.
Irgi jau užėjus sovietams, ŽŪA komanda nugalėjo Baisogalos komjaunuolius 3:1 ir pralaimėjo „Arui“ (Linkaičiai) 2:6.
Taip pat rugsėjį Kėdainių komjaunuoliai geležinkelininkai 0:2 pralaimėjo Kauno „bendraklubiams“. Pažymėta, kad šeimininkų vartus gerai saugojo drg. (draugas – „K. m.” past.) Bagdonavičius.
Krepšinis
Sporto sezono atidarymo krepšinio turnyro prizininkai: I – Kult. Geodezijos mokinių „Šaulys“, II – gimnazijos „Šaulys“, III – Kėdainių įgula, IV – JSO, V- „Darbo sportas“.
Rungtynėse su Kauno geležinkeliečiais, kuriems atstovavo daugiausia buvusio Šančių „Kovo“ žaidėjai, kėdainiškiai neprilygo – 19:43.
Lengvoji atletika
Sporto sezono atidarymo varžybos pradėtos bėgimu per miestą. Jį laimėjo Malskis (JSO), II-as Lieparskis (2 artilerijos pulkas), III-ias Bilevičius (2 artilerijos pulkas).
Sezono atidarymo varžybose Vilniuje A. Supronas (atstovavo LGSF) nugalėjo šuolyje į aukštį su rezultatu 155 cm. Nors atskirose varžybos jis atstovavo Vilnių ir Kauną, tačiau buvo Dotnuvos LŽŪA sporto klubo pirmininku.
Lietuvos čempionatas. A. Supronas (Kėdainiai) laimėjo 1-ą vietą šuolio į tolį rungtyje su rezultatu 712 cm, tai buvo ir naujas Lietuvos rekordas bei tik antrasis sportininkas įveikęs 7 metrų ribą.
Šios varžybos vyko rugpjūčio 23-24 d., t.y. – jau įvykus sovietinei okupacijai, ilgą laiką šis rekordas nebuvo patvirtintas dėl okupacijos ir karo suirutės.
Trišuolio rungtyje jis (A. Supronas – „K. m.” past.) užėmė 2-ą vietą su rezultatu 13,62 m., o šuolyje į aukštį jis liko 3-ioje vietoje su rezultatu 165 cm., tiek iššokęs kartu su kitais dviem prizininkais.
Pabaltijo pirmenybėse A. Supronas į tolį nušoko 652,5 cm ir liko penktas tarp šešių dalyvių.
Palyginimui, tais metais geriausias pasaulio rezultatas priklausė amerikiečiui Turner – 778 cm, o A. Suprono rezultatas tarp geriausių pasaulyje buvo 94-99 vietoje ir antras Pabaltijo šalių sportininkų tarpe po esto Kudu su 7,25 m rezultatu.
Šį A. Suprono Lietuvos rekordą pagerino tik 1957 m. A. Vaupšas, nušokęs 7,28 m. – taip ilgą laiką buvo skelbiama šuolių į tolį Lietuvos rekordų lentelėse.
Tiesa, tik 1999 m. buvo atitaisyta istorinė klaida, kada LLAF (Lietuvos lengvosios atletikos federacijos – „K. m” past.) taryba, remiantis istoriniais protokolais, Lietuvos rekordu patvirtino 1947 m. Algimanto Kerniaus rezultatą 7,28 m., pasiektą Miunchene vykusiose tarpklubinėse varžybose.
A. Kernius jį pasiekė būdamas karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, todėl sovietiniais laikais šis rezultatas nebuvo pripažintas.
Taigi A. Suprono rekordas atstačius istorinę tiesą, gyvavo septynerius metus.
Slidinėjimas
Vasario 15 d. surengtos pirmosios žiemos sporto šventės Kėdainiuose nugalėtojai: 5 km – 1. Puskarininkis J.Mažeika (2 artilerijos pulkas); 2. Kapitonas Danieliūnas (3 pėstininkų pulkas); Šaulių grupėje – 1. E. Markauskas; 2,5 km jaunių grupėje – 1. Dorickis (gimnazija), 2. Ambraziejus (gimnazija).
Kartu vyko greitojo čiuožimo varžybos bei dailiojo čiuožimo parodomoji programa. Varžybų nugalėtojams ir parodomajame dailiajame čiuožime pasirodžiusiems Lietuvos ir Baltijos čiuožimo meistrui (čempionui) V. Ignaičiui („Grandis“), jis tik ką buvo laimėjęs Lietuvos pirmenybes), Zeikui (ŠKJK) bei Dornaitei ir Mickevičiui, visuomenės paaukotas dovanas įteikė rinktinės vadas pulkininkas leitenantas M. Karaša.
Šventei vadovavo rinktinės sporto vadas atsargos leitenantas Keblys, vyr. teisėju buvo Kultūrtechnikos mokyklos direktorius inžinierius Daugėla.
Šaudymas
Metų pradžioje kaip ir kituose miestuose Kėdainių šauliai perėmė vadovavimą buvusiam Lietūkio sporto klubui. Kartu minima, kad krepšinio sporto vadovu paskirtas L. Falkauskas, o šaudymo sporto – P. Gumbinas.
Žirgų sportas
Visą rudenį savaitgaliais Kaune vyko žirgų lenktynės, jose žiūrovai galėjo statyti pinigus prognozuodami būsimus laimėtojus. Visose šiose lenktynėse dalyvavo ir Kėdainių žirgyno jojikai.
……….
Birželio 9 d. įvyko Dotnuvos ir aplinkinių šaulių būrių sporto šventė, jos nugalėtojus irgi sveikino M. Karaša, profesorius J. Tonkūnas. Šventės metu be futbolo rungtynių, šauliai atliko gimnastikos pratimus su šautuvais, buvo bėgimas, komiškas sportas ir kt.
1940 m. birželio 15 d. nepriklausomos Lietuvos Respublikos kurta sporto sistema ir sportinis gyvenimas baigėsi.
Tą dieną Lietuva faktiškai buvo Sovietų Rusijos okupuota ir išbraukta iš pasaulio nepriklausomų valstybių tarpo ir tarptautinių sporto sąjungų.
1940.06.21 d. uždrausta viena gausiausių Lietuvos sporto sąjungų – Jaunalietuvių sporto orgalizacija (JSO), 1940 m. rugpjūčio mėn. likviduoti Šaulių sąjungai priklausę klubai, o rugsėjo mėn. likviduoti visi lietuviški sporto klubai.
1940.12.31 panaikinta aukščiausioji Lietuvos sporto vadovaujanti institucija – Kūno kultūros rūmai, juos pakeitė 1940.12.17 d. įsteigtas Lietuvos SSR Kūno kultūros sporto komitetas prie LTSR Liaudies komisarų tarybos.
Jau rugsėjo 3 d. „Raudonasis sportas“ (Nr. 3) rašė: “Kėdainių sportuojantis jaunimas, rodos, nejausdamas šio gyvenamojo momento srovės, miega giliu miegu. Nors Kėdainiuose ir nėra tinkamų sportui įrengimų (laikas būtų ir Kėdainiams, kaipo apskrities miestui, įrengti bent kiek tinkamesnį sporto aikštyną), bet esant gausiam skaičiui sportą mėgstančių žmonių, atrodo kad ir tos visos kliūtys turėtų būti nugalėtos. Tad laikas ir Kėdainių sportuojančiam jaunimui greičiau įsijungti į sporto darbą.“
1941 m.
Nuo sausio mėn. 1 d. oficialiai pradėjo veikti Lietuvos SSR fizinės kultūros ir sporto komitetas. Prasidėjo spartus Lietuvos sporto sovietizavimas ir jo integravimas į TSRS sporto sistemą.
Kovo 15 d. vietoj 7 sporto apygardų prie miestų ir apskričių vykdomųjų komitetų įkurti miestų (4) ir apskričių (23) kūno kultūros bei sporto komitetai, paskirti jų pirmininkai.
Tą pačią dieną įkurtos 6 profsąjungų sporto studijos: „ Audronaša“, „Raudonoji vėliava“, „Tiesa“, „Transportininkas“, „Raudonoji žvaigždė“ ir „Maistas“.
Pavasarį masiškai buvo kuriamos sovietinės sporto organizacijos „Spartakas“, „Dinamo“ „Spartuolis“, „Lokomotyvas“, tačiau komandinių sporto šakų pirmenybės net neprasidėjo.
Rudenį, vokiečiams nustūmus sovietinę kariuomenę į Rusijos gilumą, vėl pradėta atkurti iki karo galiojusi sporto sistema, tačiau varžybos nevyko.
Gegužės mėn. Kėdainiuose viešėjo Kauno „Dinamo“ krepšininkai ir tinklininkai. Vyrai 112:29 nugalėjo Kėdainių vidurinės mokyklos komandą, o moterys pralaimėjo 16:22 antrai mokyklos vaikinų komandai. Vyrų tinklinio varžybas irgi laimėjo „dinamiečiai” 2:0. Lyg tarp kitko vyko ir keleto lengvosios atletikos rungčių varžybos, kuriose kaunietis Leščinskas 100 m nubėgo per 12,2 sek. ir iššoko į aukštį 180 cm.
Birželio 14 d. trėmimai daugiausia buvo skirti inteligentijos sunaikinimui, nukentėjo ir sporto vadovai ir organizatoriai, bei nemaža dalis sportininkų.
Buvo ištremti J. Tonkūnas su šeima, iškalėjęs iki 1955 m., grįžęs dirbo Dotnuvoje; pirmosios futbolo komandos žaidėjas Kazys Giedrys (tremtis 1941 – joje mirė 1944); boksininkas Reimundas Baltrūnas (1941 – grįžo 1957).
Per pokarines tremtis nukentėjo sunkiaatletis Jonas Olbergas (1946 – grįžo 1954); futbolininkai Julius Bartkus (1948 – ?) ir Z. Bernotavičius (1949 – grįžo 1954), V. Dirsė (1948 – grįžo 1957) ir daugelis kitų iš beveik 4 300 ištremtų arba represuotų kėdainiečių.
Dotnuvoje žmonių gaudynės trėmimui buvo dangstomos tomis pačiomis dienomis organizuojamomis varžybomis.
Dar 1922 m. Dotnuvoje įkurto motociklininkų būrelio nariai S. Mastauskis, Zažeckis, E. Purvinas, Grigas vežiojo pamirštus būtinus daiktus jau Kėdainių geležinkelio stotyje į gyvulinius vagonus uždarytiems tremiamiems žemiečiams.
Didžiulį smūgį sporto visuomenei sudavė žydų genocidas, gyvi išliko vienetai.
O juk Kėdainiuose visą tarpukarį stabiliai rungtyniavo bent dvi žydų futbolo komandos, daug jų atstovavo armijos, gimnazijos komandas ir Kėdainių rinktinę. Žydai aktyviai žaidė šachmatais, tenisą, stalo tenisą.
Lengvoji atletika
Lietuvos čempionatas. A. Supronas (atstovavo Kaunui) šuolis į tolį: 2 vieta – 629 cm; trišuolis: 2 vieta – 12,00 metrų; šuolis į aukštį: 3 vieta – 1,50 cm; ieties metimas: 3 vieta – (rezultatas neišliko). Šiose pirmenybėse dalyvavo tik 14 vyrų ir 2 moterys.
A. Supronas atstovavo Lietuvai Pabaltijo olimpiadoje, vykusioje Kaune.
Stalo tenisas
Lietuvos čempionatas. Ona Žilevičiūtė (Kėdainiai) užėmė 2-ą vietą tarp moterų, finale pralaimėjusi Vintartaitei rezultatu: 15:21, 13:21 ir 16:21.
Miesto stalo teniso turnyrą laimėjo J. Vaisbardas.
……….
Metų pradžioje Kėdainių apskrities kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku paskirtas B. Pikelis. Jis buvo pirmasis toks pareigūnas Kėdainių sporte, nes iki to „raudonoji“ spauda rašė, kad Kėdainiuose yra sportininkų, bet nėra organizatorių.
Vasario 15 d. įvestas PDG kompleksas.
Kultūrtechnikos ir geodezijos mokykloje kovo mėn. pagal sovietinį modelį įsteigta Fizkultūros kuopa. Į ją „įsirašė“ 50% mokyklos klausytojų. Kuopos globėju išrinktas mokyklos direktorius V.Daugėla, o valdybą sudarė Vytautas Šiukas, Juozas Kazlauskas ir Balys Urbonas. Pirmose jų suorganizuotose krepšinio varžybose 37:25 nugalėta vidurinės mokyklos vaikinų komanda.
Pranašingai sovietinis „Raudonasis sportas“ savo pirmame numeryje rašė: „Tik tada kai jau Kaune ar Vilniuje jaučiamas sportininkų prieauglio trūkumas, tada, žiūrėk, vienas kitas ir provincijos žaliūkas esti įtraukiams į Kauno ar Vilniaus sportininkų skaičių. Šitai parodo, kad ir provincijoje vis tik yra sportininkų, kurie prilygsta pirmaeiliams sportininkams, nors jie ir nemato trenerių.“
Suprantama, kad karo metu sportas tikrai negalėjo būti prioritetas, tačiau ir pirmus penkis pokario metus provincijos sportininkai (dalinai išskyrus futbolą) neturėjo jokių varžybų.
Sportinį judėjimą stabdė rezistencinė kova ir tik 1949 m. buvo suorganizuota pirmoji kaimo jaunimo spartakiada.
Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, liepos 20 d.
