„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).
Šiandien publikuojame ištrauką apie sportą Kėdainių krašte 1936 ir 1937 metais.
1936 m.
Futbolas
Kėdainių JSO startavo Lietuvos futbolo pirmenybių antroje pagal pajėgumą apygardų lygoje.
Kauno zonos pogrupyje išvykoje 2:0 laimėta prieš Kaišiadoris, namuose 3:1 prieš Marvelės komandą, prieš Kelmės JSO užskaityta pergalė be žaidimo, varžybų rezultatas su Jonavos komanda neišliko, bet pogrupyje užimta pirma vieta.
Rungtynių su Marvelės JSO komanda protokole rašoma: “rungtynės pradėtos vėliau, nes vartai buvo 58 cm siauresni. Be to buvo daug duobių, per aikštę eina kelias. Praplatinus vartus – nebuvo tinklo. Išlyginus duobes žaista.“
Dėl apygardos čempiono vardo liepos 19 d. rungtynės vyko Kauno valstybiniame stadione, mėgėjams neįprastu laiku 13 val. kepinant 30 laipsnių karščiui.
Kėdainiečiai pralaimėjo Kauno „Kovo“ antrajai komandai 0:6. Rašyta, kad „ŠŠ Kovas“ visą laiką žaidė į vienus vartus“.
Antra vieta Kauno apygardoje – pirmasis žymesnis Kėdainių futbolo pasiekimas, išliko tos komandos sudėtis: Simonavičius, Kerulis, Jankauskas, Kriūnas, Morkūnas, Šurka, Ročas, Bartkus, Jaugelavičius, Gaudzevičius, Mikšta.
Stalo tenisas
Vykusiose gimnazijų žaidynėse šalia didžiųjų miestų stalo teniso varžybose dalyvavo Kėdainių gimnazijos komanda.
Prieš tai gimnazijoje vyko atrankos varžybos, dalyvavo 4 sportininkai (Visockis, Kolis, Povylius, Zimcas), pirmieji trys ir atstovavo gimnaziją žaidynėse.
Šachmatai
Gimnazijos šachmatininkų būrelyje treniravosi virš 10 mėgėjų, jų rinktinė sužaidė varžybas su Mažeikių gimnazijos komanda.
Tenisas
„Trimite“ rašoma, kad prie Kėdainių įgulos liktinių puskarininkių ramovės veikė teniso aikštelė.
……….
Liepos 19 d. geležinkeliečių šaulių būrys surengė sporto gegužinę miesto parke.
„Publikos susirinko arti 600 asmenų. Buvo šaudymas, sakalų gimnastika, akrobatika, jėgos mėginimas, komiškas sportas ir kita. Sakalų gimnastiką ir akrobatiką, publikai prašant, teko kartoti. Pasižymėjo broliai geležinkeliečiai Kerteniai.“
Ši šventė buvo išdava suaktyvėjusios geležinkeliečių sportinės veiklos, nes dar pavasarį „būrys stoties aikštėje pastatė turniką, lygiagretes, stulpus ir gigantus. Kasdien nuo 19 iki 20 val. Šauliai mokinami ritminių pratimų ir kt.“
Įdomu, kad Lietuvos jaunimo sąjungos, kaip ir keleto kitų partijų ir sąjungų, veikla buvo uždaryta dar vasario mėn. pradžioje, tačiau JSO komandos dar žaidė visą tą ir kitą sezoną.
Įsteigtas valstybinis kūno kultūros ženklas, jį galėjo gauti 15–32 m. jaunimas, išlaikęs fizinio parengtumo normas, gerai besielgiantis, mokantis asmens higienos taisykles.
Per du metus tokius ženklus įgijo gerokai virš pusės Lietuvos mokinių ir gimnazistų.
1937 m.
Futbolas
Kaip ir praeitais metais Kėdainių JSO užsiregistravo žaisti Kauno apygardos antros lygos futbolo varžybose, tačiau jie buvo vieninteliai šiame pogrupyje, tad teko laukti finalo su geriausia šios lygos Kauno komanda. Ja tapo Kauno „Makabi“, kuriai pralaimėta be pasipriešinimo 0:8 (0:2).
Apie rungtynes „Lietuvos sporto“ žurnalas rašė: “Kėdainiečiai tokio didelės pralaimėjimo nenusipelnė, kadangi taip ant gynimo taip ant puolimo sąžinės guli apsileidimai, kurių išvengus, pralaimėjimas nebūtų toks didelis. O tai buvo tik neprityrimo pasėka. Jeigu kėdainiečiams tektų daugiau pasirungti su stipresniais priešinikais, pažanga duotų gerų vaisių, nes jų komandos sudėtyje matosi geros medžiagos.“
Komandos sudėtis: Juozas Jankauskas, Sergejus Skačkauskas, Povilas Simonavičius, Juozas Kriūnas, Kazys Laumikis, Stasys Salomonavičius, Juozas Kerulis, Edmundas Pacevičius, Jonas Jaugelavičius, Julius Bartkus, Adolfas Šurka, Viktoras Mikšta, Vaclovas Morkūnas, Petras Breichmanas.
Lyg paklausę žurnalo apžvalgininko JSO sužaidė dar kelias draugiškas rungtynes: su Lietuvos lygoje penktą vietą užėmusia Kauno CJSO – 2:4 (1:3).
Paminėta, kad dėl žiūrovų gausos stadione trūko tvarkos.
Vėliau JSO pralaimėjo ir Gimnazijos komandai 1:3 (1:1). Gimnazistai tokiu pat rezultatu pralaimėjo Šiaulių valstybinės gimnazijos komandai.
JSO futbolo komanda, kaip viena iš geriausių šios organizacijos komandų Kauno apygardoje, taip pat dalyvavo varžybose Kaune „Jaunosios Lietuvos“ organizacijos dešimtmečiui pažymėti. Šiose varžybose jie sužaidė su Jurbarku 0:0 ir pralaimėjo Šiauliams 1:3.
Rugsėjo 26 d. Šėtoje viešėjo Skarulių (dabar Jonavos raj.) šauliai – futbolininkai, kur sužaidė su vietos kolegomis 2:2.
„Per rungtynes vienas Skarulių komandos žaidikas St. Nedzelskis buvo smarkiai sužeistas. Sužeistuoju ypač rūpinosi Šėtos komandos žaidikas Ilinskis ir Jonavos autobusų stoties kasininkas Fridmanas. Už tai jiems būrys dėkingas.“
Už trijų savaičių Šėtos komanda viešėjo Skaruliuose ir pralaimėjo 0:2.
JSO komandos narys J. Kriūnas ir kėdainietis A. Žerolis, baigę gimnaziją įstojo į Kauno aviacijos puskarininkių mokyklą ir joje mokydamiesi žaidė Aviacijos klubo komandoje.
Krepšinis
„Jaunosios Lietuvos“ organizacijos dešimtmečio varžybų pusfinalyje Kėdainių vyrai 23:15 nugalėjo Biržus, tačiau finale žaisti su Šiauliais atsisakė (?).
Lapkričio mėn. Kaune vyko kažkokios krepšinio varžybos tarp gimnazijų.
Kėdainių berniukų gimnazijos komanda 13:17 pralaimėjo Vilkaviškio gimnazistams, šie prieš tai buvo nugalėję Kauno „Aušros“ gimnaziją 20:12.
Ar su kauniškiais žaidė mūsiškiai – neaišku.
Šaudymas
Lietuvos šaulių rinktinių šaudymo pirmenybėse Kėdainių XVI-oji rinktinė liko XI vietoje tarp XVIII dalyvavusių komandų.
Komandos sudėtis: Stasys Kvedys, Petras Bavarskas, Kazys Žygelis, Stasys Tamošiūnas ir Stasys Golentas.
Asmeniškai P. Bavarskas surinkęs 591 tašką užėmė trečią vietą tarp visų dalyvių.
Liepą Šlapaberžės šaudykloje vykusiose šaudymo koviniais šoviniais varžybose nugalėjo Vl. Žirgulis, Pr. Patapas ir V. Galintas.
……….
Klaipėdoje įvyko pulkininko Grand Suttie taurei laimėti finalinės varžybos.
Jas laimėjo Šiaulių berniukų gimnazija surinkusi 40,5 taško, Kėdainių berniukų gimnazija su 14 taškų liko paskutinėje šeštoje vietoje.
Gimnaziją atstovavo ir būsimasis Lietuvos lengvosios atletikos rekordininkas Antanas Supronas.
Rašoma, kad varžybas stebėjo švietimo ministras prof. J. Tonkūnas, kad jis po varžybų pasakė kalbą ir išdalino dovanas.
Beje pats J. Tonkūnas mėgo žaisti tenisą, buvo aktyvus sporto varžybų propaguotojas.
Jam dirbant Lietuvos Respublikos švietimo ministru Kaune pastatyti Kūno kultūros rūmai, pradėtos statyti Kauno klinikos, pradėta aukštojo mokslo reforma. Atleistas iš Švietimo ministro pareigų grįžo dirbti į Dotnuvą, iš kur ir buvo ištremtas į Sibirą.
…………
Kažkiek sportavo ir periferija.
Birželio mėn. Šaravų šaulių būrys su vietos jaunalietuvių skyriumi suruošė sporto šventę… Bėgimo lenktynes laimėjo A. Lekečinskas, lenktynes maišuose – V. Žandaravičius.
Pradėjo veikti naujai pastatyta Kėdainių gimnazija (architektas F.Bielinskis), prie jos lauke suprojektuotas stadionas trumpų ir ilgų distancijų bėgimui, gimnastikos užsiėmimams, „orasvydžiui ir krepšiasvydžiui“ ir net lauko tenisui.
Pačio pastato pirmame aukšte įrengta sporto salė (atskira aktų salė buvo antrame aukšte) su rūbinėm ir dušais.
Ši viena moderniausių tarpukario mokyklų Lietuvoje buvo susprogdinta 1944 metais vokiečiams traukiantis į vakarus.
………….
(Nuotrauka iš Kėdainių krašto muziejaus archyvo, autorius nežinomas)
Dar iki Kėdainių iškilmingas krepšininkų sutikimas buvo organizuotas Šiauliuose, Radviliškyje ir Dotnuvoje, visur grojo muzika, jūra gėlių, iškilmingos kalbos.
Jau išvažiavus iš Kėdainių kai kurie krepšininkai išvargę sumigo galvas padėję tiesiog į gėles.
…………
Akademinis sporto klubas išrinko savo sporto sąjungos vadovybę, į ją pateko ir dotnuviškis J. Kolupaila – keliavimo sporto vadovu.
Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, birželio 29 d.
