Antradienis, 17 birželio, 2025
21.1 C
Kėdainiai
PradžiaSportasKėdainių sporto istorijos faktai:1934-1935 m. (XII)

Kėdainių sporto istorijos faktai:1934-1935 m. (XII)

-

„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022).

Šiandien publikuojame ištrauką apie sportą Kėdainių krašte 1934 ir 1935 metais.

Tęsinys. Pradžia čia

1934 m.

Futbolas  

   Lietuvos šaulių pirmenybėse Kėdainių „Šaulys“ iš pradžių laimėjo Kėdainių šaulių rinktinės pirmenybes, tačiau Lietuvos pirmenybėse jau pirmame rate 0:2 pralaimėjo pajėgiai Kauno „Kovo“ komandai ir tuo komandai varžybos buvo baigtos.

Kiti šaltiniai teigia, kad atskirų šaulių sąjungos pirmenybių kovo mėn. atsisakyta, o užsiregistravę komandos perėjo į KAŽo pirmenybes ir žaidė žemiau aprašytoje Aukštaičių I apygardoje.

   Birželio 3 d. Kėdainiuose vietos „Šaulys“ 4:1 draugiškose rungtynėse nugalėjo Dotnuvos ŽŪA komandą.

      „Šaulys“ dar kartą blykstelėjo liepos mėn. 22 d. savo aikštėje draugiškose rungtynėse 2:0 nugalėjęs pajėgią Panevėžio MSK komandą.

   Jaunalietuvių 15-os komandų turnyre Kėdainių JSO pirmame rate pasiekė nulines lygiąsias su Kybartų komanda, tačiau paaiškėjus, kad tarp kėdainiškių buvo žaidėjų iš kitų miestų, komanda diskvalifikuota ir pašalinta iš varžybų.

Dotnuvos komanda pasitraukė iš varžybų nesužaidusi nei rungtynių. Matyt iš solidarumo, o gal dalijosi tais pačiais žaidėjais…

   Į Aukštaičių I apygardos futbolo pirmenybes, kuriose teisę žaisti turėjo tik šauliai, užsiregistravo po dvi Kauno, Ukmergės, Kėdainių komandas, po vieną Trakų, Kaišadorių, Raseinių ir Kelmės  komandą. Apie varžybų rezultatus jokių žinių, tik rugpjūčio pabaigoje žinutė, kad nugalėjo Kauno „Kovas II“. 

Krepšinis

 Nuotrauka pavadinta „Studentų krepšinio varžybos Dotnuvoje 1934 m.“ ir  knygoje apie Lietuvos krepšinį įdėta be platesnių komentarų. 

Šaudymas

   Kaune rugsėjo 22 d. Šaudymo sporto sąjungos surengtose komandinėse varžybose kariškais šautuvais trečią vietą užėmė Šaulių sąjungos komanda, kurios sudėtyje iš 6 narių buvo du kėdainiškiai – Juozas Rimvydas ir Petras Bavarskis.

   ……….

   Dotnuvoje gegužės 26–27 d. surengta įspūdinga ŽŪA sporto šventė, kurioje dalyvavo ir VDU  studentai. Šventės metu vyko futbolo, teniso ir krepšinio varžybos.

ŽŪA sporto kolektyvas priklausė Akademiniam sporto klubui (Kaunas) klubui ir buvo jo padalinys Dotnuvoje.

(Nuotr. iš A.Stulginskio universiteto muziejaus fondų)

   „Lietuvos aidas“ rašė, kad Kėdainiuose mažiau sporto srityje tenuveikta. J.S.O. klubų tėra tik du. Bet sportu labiau susidomėjo, ruošiantis šiais metais Kaune įvyksiančiai sporto šventei. Kėdainiečiai šioje šventėje dalyvavo.

   Tuo tarpu ŽŪA studentai sportavo labai aktyviai, apie tai byloja gegužės mėn. padaryta fotografija.

Kitoje šios nuotraukos pusėje antspaudas: Ž. BAJERO / FOTOGRAFIJA / Laisv. al. 57. Tel. 2680. Nuotr.: ŽI muziejaus.

   Mirė vienas Lietuvos sporto pra­dininkų Vincentas Petrauskas (g. 1883.10.20 Juodžiai, Grinkiškio vlsč., Kėdainių aps. – m. 1934.03.31 Kaunas).

Pulkininkas leitenantas (1927 m .) 1903 m. baigė Talino (Estija) gimnaziją. 1903-1906 m.m. atliko karinę prievolę, išlaikė egzaminus karininko laipsniui gauti (1905 m.). 1906 m. grįžo į Lietuvą. 1914-1918 m.m. vėl tarnavo rusų kariuomenėje. 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919-1922 m.m. Kauno komendantūros jaunesnysis karininkas, 1922-29 m.m. Kauno geležinkelio stoties ir ruožo komendantas, nuo 1929 m. iki išėjimo į atsargą – generalinio štabo karininkas.

Spor­tuoti pradėjo Talino gimnazijoje. 1907 m. įsteigė Kauno sporto drau­giją „Aras“ (Kovenskoje sportivnoje obščestvo „Oriol“). Kultivavo gimnastiką, sunkiąją atletiką, imtynes, boksą, futbolą. 2 kartus (1909, 1910) Kauno klasikinių imtynių čempionas. 1911 m. Kaune jo subur­tos futbolo komandos: „Geltonasis erelis“ (buvo jos kapitonas) ir „Mėlynasis erelis“ rugsėjo mėn. 4 d. buvusioje aikštėje tarp dabartinio Kauno Muzikinio teatro ir buvusio Žiemos uosto žaidė pirmąsias viešas futbolo rungtynes. 1912 m. Kaune surengė ir pirmąsias tarptautines rungtynes – su Eitkūnų TSV (Vokietija), jų rezultatas 1:3. Buvo vienas Lietuvos dvi­račių sąjungos įkūrimo (1923 m.) iniciatorių, jos pirmininkas (1933 m.).

1935 m.

 Futbolas

   Pakeitus Lietuvos futbolo pirmenybių vedimo tvarką, atsirado galimybė jose dalyvauti, bet Kėdainių komandos kvietimo atsisakė ir nežaidė net Panevėžio ar Ukmergės apygardų varžybose.

   Dotnuvos ŽŪA studentai dalyvavo Kauno universiteto suorganizuotame futbolo turnyre, tačiau jau atrankoje pralaimėjo Kauno „Ramovei 0:3.

   Kėdainių JSO sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su 2-jo artilerijos pulko komanda: lygiosios ir pralaimėjimas 0:5.

  ……….

   Pradėtos rengti Lietuvos gimnazijų moksleivių kompleksinės sporto varžybos. Kaune rezidavęs Kanados pulkininkas Geraldas Lynhamas Porte Grant-Sutje, pamatęs prastą Lietuvos jaunuomenės fizinį pasirengimą ir inventorių, nusprendė, jog pirmiausia sportu reikia sudominti Lietuvos jaunąją kartą.

1935 m. pulkininkas įsteigė pereinamąjį prizą, skirtą sportiškiausiai Lietuvos gimnazijai. 40 cm aukščio Kanados sidabro taurė su užrašu „Mens sana in corpore sano“ („Sveikame kūne sveika siela“). Su jau iš anksto išgraviruotais jos dovanojimo metais – nuo 1935 iki 1944 – buvo pristatyta visuomenei Kūno kultūros rūmuose.

Taurės įsteigimas padarė tikrą perversmą Lietuvos gimnazijų sporto lavinimosi programoje, išjudino mokyklų sportinį aktyvumą. Pirmųjų varžybų Sutje taurei laimėti programą sudarė: lengvosios atletikos estafetė, krepšinis ir kvadratas.

   Gegužės mėn. „mokinių sporto apygardos gimnazijų turnyre Ukmergėje rungėsi Kėdainių, Zarasų, Utenos ir Ukmergės valstybinės gimnazijos, tai buvo atrankos varžybos dėl dalyvavimo kovoti dėl Sutje taurės.

Iš kiekvienos paminėtų gimnazijų į Ukmergę suvažiavo apie po 50 sportininkų, berniukų ir mergaičių su savo mokytojais ir šiaip svečių ekskursijomis.

Iš Kauno buvo atvykęs Kūno Kultūros Rūmų direktorius Augustauskas ir švietimo ministerijos atstovas prof. Račkauskas.

Krepšiasvydžio (krepšinio) berniukų rungtynes laimėjo Kėdainiai, o mergaičių – Utena. Kvadratą laimėjo Utenos mergaitės. Visos gimnazijos dalyvavo estafetiniam bėgime, laimėjo Zarasai“ („Lietuvos aidas“).

Bendroje įskaitoje nugalėjo Kėdainių gimnazistai, iškovoję teisę dalyvauti finalinėse varžybose.”

   Tarp šešių komandų nugalėjusių zoninėse varžybose ir dalyvavusių finalinėse taurės varžybose,  buvo ir Kėdainių valstybinė (tuomet vadinta „valdžios“) gimnazija.

Merginų estafetės 4×50 m kėdainietės liko antros po Tauragės. Krepšinio varžybų finale kėdainietės 14:5 nugalėjo tą pačią Tauragę, kvadrato varžybose kėdainietės užėmė trečią vietą. 

Berniukų kvadrato varžybų finale Kėdainiai 0:3 pralaimėjo Kauno „Aušros“ gimnazijai.

Bendroje įskaitoje čempionėmis tapo Kėdainių mergaičių ir  Šiaulių berniukų komandos.

Susumavus bendrai mergaičių ir berniukų pasiektus rezultatus nugalėjo Kauno „Aušros“ gimnazija (31 tšk.), kuriai buvo įteikta Sutje pereinamoji taurė, po jos liko Šiaulių (24) ir Kėdainių (24) gimnazijos.

   Progimnazijose ir gimnazijoje įvestas karinio parengimo kursas, veikė skautų būreliai – jie duodavo fizinės kultūros pradmenis.

   Stepas Kirdeikis (g. apie 1910 m.) „Jaunosios Lietuvos“ vado įsakymu paskirtas Dotnuvos rajono sporto vadovu. Vėliau ir rikiuotės vadovu. 1941 m. birželio mėn. 14 d. su žmona išvežti į Sibirą, tolesnis jo likimas nežinomas. 

    Mantviliškyje (Kėdainių apskr., Krakių valsčius) buvo žaidžiamas tenisas.

„Jaunosios Lietuvos“ klubo valdybos nariu ir teniso vadovu buvo Petras Markevičius (g. 1897). Jis taip pat buvo ištremtas į Sibirą 1941 m. birželio mėn. 14 d., tolesnis jo likimas nežinomas.

   Lenkijos lengv. atletikos pirmenybėse 800 ir 1500 m distancijose trečias vietas laimėjo Juzefas Žylevičius, gimęs 1912 m. Kėdainiuose (mirė 1961 m., Gdanske), jis buvo prizininku dar dvejose Lenkijos pirmenybėse: 1936 metais 800 m – 3 vieta, 1500 m – 2 v. ir 1938 metais 800 m. – 3 v. Nuo 1973 m. Gdanske organizuojamas bėgimas J.Žylevičiui atminti.

   Kėdainių gimnazijos sporto būreliui pradėjo vadovauti K. Kleiva. Būrelis buvo suskirstytas į sekcijas: lengvosios atletikos, stalo teniso (ping-pong), vandens ir žiemos sporto, krepšinio, meninės gimnastikos. Populiariausi buvo krepšinio turnyrai ir ping–pongo varžybos.

   Lietuvos teritorija suskirstyta į 7 sporto apygardas, Kėdainiai pateko į Kauno apygardą kartu su Trakais ir Raseiniais. Jas įsteigus panaikinti anksčiau įsteigti „Sporūtos“ apskričių komitetai.

Bus daugiau. Tęsinys kitą sekmadienį, birželio 22 d.

Taip pat skaitykite