Visame pasaulyje mažėjantis alaus vartojimas kenkia Vokietijos apynių augintojams, kuriems dėl sumažėjusios karčiųjų apynių paklausos gresia mažesnės kainos ir galimas ūkių uždarymas.
Gausus apynių derlius 2024 m. reiškia, kad Vokietija susigrąžino didžiausios pasaulyje apynių augintojos karūną, tačiau kainos yra sumažėjusios. Vokietijos apynių pramonės asociacijos duomenimis, 2024 m. yra 11-ieji metai iš eilės, kai apynių buvo užauginta daugiau nei reikėjo.
Alfa rūgštis, natūrali apynių sudedamoji dalis, alui duoda kartumą. Apyniai ne tik suteikia skonį ir aromatą, bet istoriškai aludarystėje buvo naudojami kaip natūralus konservantas, padedantis išvengti gedimo.
Ilgalaikės sutartys su alaus daryklomis, kurios nuperka apie 99 proc. Vokietijoje išauginamų apynių, iki šiol padėjo spręsti ūkininkų problemas. Tačiau jei per kelerius ateinančius metus šios sutartys nustos galioti, apynių augintojai gali susidurti su dar rimtesniais sunkumais.
Geri orai Vokietijoje 2024 m. padėjo išauginti gausų apynių derlių – net 46 536 tonas. Didžioji jo dalis – apie 41 tūkst. tonų – buvo išauginta Bavarijos apynių auginimo regionuose Hallertau ir Spalt.
Pasak Vokietijos apynių augintojų asociacijos prezidento Adolfo Schapflo, daugelis alaus daryklų jau užsisakė daugiau apynių, nei pajėgs perdirbti, bet kai kurios atidėjo arba atšaukė pirkimus iš joms skirtų kvotų.
„Kai kuriais atvejais kainos per pastaruosius dvejus metus nukrito 90 proc., – sakė A. Schapflas. – Dėl to apynių auginimas ekonomiškai nebeapsimoka. Tikėtina, kad daug apynių augintojų šeimų pasitrauks iš verslo.“
