Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį – tai reiškia, kad daugiau pajamų liks pragyvenimui, o kartu žmonės bus skatinami dirbti legaliai ir palaipsniui išvis atsikratyti skolų naštos.
Skolų turinčiam žmogui papildomai kreiptis į antstolius nereikės, sumažintos privalomos išskaitos bus taikomos automatiškai.
Numatyta, kad antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos mažėja net du-tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, bus išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip yra ir dabar.
Svarbu tai, kad iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liks nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kita svarbi paskata dirbti legaliai – vadinamosios „skolų atostogos“ – įsigalios gruodį.
Ši legalaus darbo paskata reiškia, kad skolų turintieji bedarbiai, nedirbantys pusę metų, registruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsidarbinę galės pasinaudoti galimybe sustabdyti skolų išieškojimą pusei metų – išskaitos nuo darbo užmokesčio žmogui nebus vykdomos.
„Skolų atostogomis“ iš viso bus galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo, t. y. net ir turint įsiskolinimų socialiai jautriems kreditoriams.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žmonių, kurie turi skolų. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų. Iš jų beveik 7 iš 10 nedirba arba dirba nelegaliai.
Skaičiuojama, kad, jei bent 1 proc. skolininkų (t. y. apie 2 tūkst. žmonių) pradėtų dirbti už 1 minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė – sumažėtų socialinė parama, didėtų darbu sukuriama nauda.
SADM inf.m ir nuotr.
