Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje atidaryta trijų menininkų skulptūrų ir asambliažų paroda „Kuo tikiu“.
Pasak parodos kuratorės Aušros Sedlevičiūtės, pavadinimas gimė gilinantis į šios parodos autorių kūrybą.
„O tiksliau – išsiskleidė iš vieno autorių – Romualdo Inčirausko, pateiktos nepakartojamos minties: „Vaikystėje lipdžiau, ką mačiau. Vėliau lipdžiau, ką žinojau. Dabar lipdau, kuo tikiu“. Tikėjimas, tuo ką darai, vienija visus šios parodos menininkus ir skatina kurti nuostabius meno kūrinius“, – kalbėjo A. Sedlevičiūtė.
Autoriai – menininkai iš visos Lietuvos
Parodoje dalyvavo menininkai, kuriantys ir gyvenantys skirtinguose Lietuvos kampeliuose: Juozas Lebednykas (Panevėžys), R. Inčirauskas (Telšiai), Vladimiras Nikonovas (Jonava).
Kūrėjas J. Lebednykas sakė, pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis – gamta.
„Labai mėgstu gamtą, tad ir visi mano darbai surišti su gamta. Bet kuomet dirbi, tada ir įkvėpimas atsiranda. Mano kūriniuose formos lakoniškumas yra tobulumo ilgesys, o šis ilgesys pripildo erdvę svajonėmis ir prisiminimais, kurie atgyja minkštu bronzos, tvariu keramikos ar poliruoto akmens pavidalu“, – sakė autorius. Menininkas yra sukūręs daug vario reljefų, skulptūrų visuomeninių ir privačių pastatų interjerams, eksterjerams. Ko kūrinių turi įsigijęs ne tik Lietuvos dailės muziejus, bet ir JAV Baltieji rūmai.
Dalyvauti parodoje – garbė
Kitas menininkas – R. Inčirauskas, yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, kuriantis metalo plastiką, skulptūras, medalius, tapybą. „Vargu, ar galiu save laikyti suaugusiu, nes nuo vaikystės tebesvajoju būti dailininku. Giminaičiai vis dar prisimena, kad būdamas ketverių labai mėgau lipdyti iš plastilino. Keista, bet tą patį darau ir dabar. Tik tai, ką darau dabar, kartais tampa bronza ar aliuminiu“, – sakė kūrėjas. Jis parodos organizatoriams nuoširdžiai dėkojo už galimybę eksponuoti savo darbus. „Atidaryti savo parodą šioje galerijoje yra garbė – juk bet ko neįsileidžiate“, – šypsojosi R. Inčirauskas.
Senus daiktus komponuoja į koliažus
Trečiasis menininkas – V. Nikonovas savo kuriamuose darbuose naudoja seną ir jau nebereikalingą tėvų, senelių palikimą ir jį sujungia į koliažus ir asambliažus. „Noriu parodyti, kad viskas, kas buvo gražu seniau, išlieka gražu ir dabar. Senų daiktų ieškau palėpėse, rūsiuose, kartais atneša draugai, kartais randu ir metalo supirktuvėse. Čia panašiai kaip grybavimas“, – šyptelėjo V. Nikonovas. Autoriui svarbus ne tik prikeliamas „padaras“ iš senų masinės gamybos daiktų atliekų, bet ir paviršius, ant kurio atsiranda šis asambliažas.
V. Nikonovas jau nuo 1989 metų dalyvauja kūrybiniuose procesuose ir yra surengęs ne vieną personalinę parodą Lietuvoje ir užsienyje.
