Netekome ilgamečio Kėdainių bendruomenės nario, savo darbu daug prisidėjusio prie mūsų krašto gerovės ir augimo sudėtingu Nepriklausomybės kūrimosi metu.

Kraštiečiams ši žinia apie Alekso Laniausko mirtį buvo labai netikėta, juk dar tik prieš savaitę kai kurie 1990–1995 m. Kėdainių rajono tarybos deputatų klubonariai jį sveikino su 82-uoju gimtadieniu, ir Aleksas iš balso buvo gana žvalus ir linksmas.

A. Laniausko gyvenimas buvo sunkus ir ypatingas, kaip neeilinė buvo ir jo asmenybė. Užaugęs Vainotiškių kaime vargingų tėvų šeimoje (nors mama ir turėjo bajoriško kraujo), anksti pajutęs nelengvai uždirbamos duonos skonį, Aleksas negalėjo susitaikyti su sovietiniu režimu. 1956 m. jis, būdamas Dotnuvos-Akademijos vidurinės mokyklos dešimtokas, kartu su keturiais bendramoksliais Velykų rytą ant Akademijos vandentiekio bokšto iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą. Ši ,,dėmė” lydėjo visą sovietmetį. Išmestas kartu su draugais iš mokyklos, negalėdamas kopti aukštesnės karjeros laiptais, jis nepasidavė. Sugebėjo neakivaizdžiai baigti tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Ir beveik visą gyvenimą dirbo darbą, susijusį su automobiliais.

Buvo ir tuometinės Kėdainių autotransporto įmonės, ir Tarpkolūkinės statybos organizacijos, ir Kėdainių vartotojų kooperatyvo vairuotojas. Vėliau tapo Lietkoopsąjungos Kauno autobazės Kėdainių autokolonos viršininku, pats įkūrė Panevėžio transporto mokymo kombinato Kėdainių filialą, kuriame ruošė vairuotojus profesionalus. Vėlesniais laikais jis dirbo Kėdainių autobusų parko saugaus eismo inžinieriumi, vadovavo UAB ,,Kėdainių butams”, netgi buvo etatinis laikraščio ,,Kėdainių garsas” bendradarbis.

Atgimimo metais aktyviai dalyvavo įvairiuose mitinguose, sambūriuose, buvo aktyvus sąjūdietis. 1990 m. pavasarį kaip Sąjūdžio atstovas buvo išrinktas į pirmąją Kėdainių rajono tarybą. Dirbo Ekonomikos ir biudžeto nuolatinėje komisijoje. 1991 m. per Sausio įvykius A. Laniauskas budėjo Vilniuje prie Spaudos rūmų, budėti teko ir pačioje Kėdainių savivaldybėje. 1991 m. buvo paskirtas savivaldybės Kontrolės tarnybos etatiniu vadovu. 1995–1997 m. Kėdainių rajono savivaldybėje, atėjus į valdžią konservatoriams, dirbo etatiniu mero pavaduotoju. 1997 m. A. Laniauskas trečią kartą buvo išrinktas į savivaldybės tarybą.

Aleksas Laniauskas susilaukė dviejų sūnų ir dviejų dukrų.

Tai buvo žmogus, kuriuo galėjai pasitikėti, kuris padėdavo sunkiais gyvenimo momentais. Galbūt buvo šiek tiek kategoriškas, bet visada turėjo savo nuomonę ir buvo principingas.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos, administracijos ir visos Kėdainių rajono bendruomenės vardu nuoširdžią užuojautą gerbiamo Tarybos nario Alekso Laniausko artimiesiems ir kolegoms, visiems krašto žmonėms reiškia meras Valentinas Tamulis ir Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Dėl savo buvusio kolegos mirties liūdi 1990–1995 m. Kėdainių rajono tarybos deputatų klubo nariai, klubo pirmininkas Alfonsas Čeida ir tuometinis tarybos pirmininkas Petras Baguška.

Stiprybės šią sunkią netekties valandą.

Aleksas Laniauskas bus palaidotas savo gimtojo krašto Gėlainių kapinėse.