Minint Tarptautinę socialinio verslo dieną, Vilniuje buvo apdovanoti socialinio verslo atstovai, kurie mokėsi, tobulėjo ir išsiskyrė savo veikla, dalyvaudami „Poveikio akademijoje’24“. Tarp apdovanotųjų nugalėtojais tapo ir 5-ąją vietą užėmusi nevyriausybinė organizacija iš Kėdainių – „Gerų patirčių namai“.
Kėdainiečiams įteiktas 450 Eur prizas ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) narystės paketas.
Apie besibaigiančių metų darbus ir Kalėdines nuotaikas „Gerų patirčių namuose“, įsikūrusiuose Kėdainiuose, Chemikų g. 20-32, kalbėjomės su šių namų įkūrėja specialiąja pedagoge Aiste Plesnevičiūte.
Kas yra socialinis verslas?
Pasak Aistės Plesnevičiūtės, socialinis verslas Lietuvoje vis dar yra naujiena. Tai – socialinės problemos sprendimas pasitelkiant verslo įrankius. Paprastai tariant, tai verslo modelis, kuriame uždirbami pinigai yra susiję su konkrečios problemos sprendimu.
Socialinis verslas nesikreipia į biudžetą dėl finansinės paramos – čia pelnas reinvestuojamas į veiklą: tai leidžia plėsti paslaugų spektrą, gerinti jų kokybę ir spręsti pasirinktą socialinę ar aplinkosauginę problemą. Socialinis verslas atsirado tada, kai pasaulyje suprasta, kad tradicinis verslas, siekdamas didesnio pelno, dažnai nepajėgus ar nenori spręsti socialinių problemų.
Padeda tiems, kurie turi sunkumų
Nevyriausybinė organizacija „Gerų patirčių namai“ tikra šio žodžio prasme įsikūrusi namuose – dviejų kambarių bute, siekiant padėti vaikams, susiduriantiems su sunkumais.
Viename iš kambarių vyksta individualūs užsiėmimai, stiprinantys vaikų žinias ir gebėjimus, kuriuos veda specialioji pedagogė Aistė Plesnevičiūtė.
Kitame kambaryje specialioji pedagogė Asta Dikidži veda grupinius meno terapijos užsiėmimus „Jausmų paletė“.
Per šiuos užsiėmimus siekiama padėti vaikams atpažinti ir išreikšti savo jausmus, nusiraminti, pajusti emocinę šilumą, sumažinti įtampą ir pozityviau pažvelgti į gyvenimą.
„Norime perduoti žinutę, kad mums nėra svarbiausia siekti akademinių rezultatų, tačiau labai svarbu rūpintis vaikų emocine savijauta ir jausmais.
Negalime pasiekti gerų rezultatų nei mokykloje, nei kitose veiklose, jei mūsų vidus nėra ramus ir savijauta nėra gera.
Mes siekiame gerinti vaikų emocinę būseną, juos stiprinti, kad tai teigiamai paveiktų ir jų kitus pasiekimus“, – sako 2023 metais įkurtos organizacijos idėjos autorė Aistė Plesnevičiūtė.
Čia vyksta individualūs užsiėmimai, stiprinantys vaikų žinias ir gebėjimus, kuriuos veda specialioji pedagogė Aistė Plesnevičiūtė.
Užsiėmimai vyksta kiekvieną dieną
„Jei prieš metus būtumėt paklaususi, su kokiais vaikais dirbame, būčiau pasakiusi: „Mes dirbame su vaikais, kurie turi specialiųjų poreikių ir negalią“.
Bet dabar galiu pasakyti: „Neturime akcentuoti, ar tai specialiųjų poreikių turintis vaikas, ar turintis negalią, nes sunkumų šiandieniniame gyvenimo ritme patiria kiekvienas“, – komentavo specialioji pedagogė Aistė.
Mus suranda per socialinius tinklus, informacija sklinda iš lūpų į lūpas. Apie mus vaikų tėvus informuoja socialiniai darbuotojai.
Į užsiėmimus ateina vaikai nuo 5 iki 16 metų amžiaus, dažniausiai lankantys miesto ugdymo įstaigas, kurių poreikiai ten nėra patenkinti.
Užsiėmimai vyksta kiekvieną dieną Chemikų g. 20 name, 32 bute. Kai kurie vaikai ateina vieni, kitus atveda tėvai, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir jo galimybių.
Susidomėjusiems organizacijos ,,Gerų patirčių namai“ veikla, galite paskambinti tel. +370 64853779.
Švietimo valdymo informacinės sistemos 2023-2024 metų duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybėje ugdomi 746 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių. Tai sudaro 14,4 proc. visų mokinių ir šiek tiek lenkia šalies vidurkį, kuris yra 12,5 proc.
Neruošia olimpiadoms
„Gerų patirčių namuose“ teikiamos paslaugos yra mokamos. Čia dirbama pagal socialinio verslo modelį, todėl yra galimybė pritaikyti kainas pagal šeimos poreikius.
Į šiuos namus neateina tie vaikai, kurie nori dalyvauti olimpiadose – ateina tie, kuriems iš tikrųjų reikia šių paslaugų.
Kai kurie vaikai užsiėmimus lanko 3–4 kartus per savaitę, ir tai šeimai yra labai didelė finansinė našta.
Tačiau rezultatai matomi – vaikai į mokyklas grįžta pastiprinti tiek psichologiškai, tiek akademinėmis žiniomis, nes tarp specialiojo pedagogo ir vaiko palaikomas artimas ryšys.
„Mes turime grįžtamąjį ryšį, vaikai papasakoja, kaip jiems sekasi mokykloje. Tėvai mato, kad jų vaikams čia gerai, todėl ši paslauga yra labai aktuali šiandien.
Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, mokykloje neužtenka teikiamų paslaugų, nors atrodo, kad jų yra pakankamai. Tačiau ten trūksta artimo ryšio su mokytoju.
Tarkim, mokytojas klasėje dirba su 26 vaikais, iš kurių 3 ar 4 turi specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl, net ir turėdamas geriausius norus bei galimybes, jis negali duoti tiek, kiek galime mes, dirbdami su vaiku individualiai.
Gavęs iš mūsų pastiprinimą, vaikas jaučiasi stipriau, labiau pasitiki savo jėgomis mokykloje“, – teigė Aistė.
„Daug metų dirbu mokykloje ir žinau, kad vaikų sutrikimai sunkėja, tokių vaikų daugėja, o klasės nemažėja“, – pastebi specialioji pedagogė Asta Dikidži, dirbanti 26 metus su įvairaus amžiaus vaikais – nuo ikimokyklinio amžiaus iki gimnazijos. Ji siūlo sprendimą – mažesnes klases ir po vieną mokytojo padėjėją kiekvienam mokytojui.
Vaikas turi patirti sėkmę
Specialioji pedagogė Asta pasakojo, kad dirbdama mokykloje mato, jog vaikai nuolat patiria sunkumus, emocinę įtampą ir stresą, jiems reikia kažko kito. Niekas jų nepaklausia: kaip tu jautiesi?
„Man kažkas pakuždėjo, kad aš turiu kažką padaryti, padėti vaikams rasti tai, kas jiems patinka, ir kur jie gerai jaučiasi.
Pagrindinis dalykas yra kasdien siekti, kad jie patirtų sėkmę.
Aš dvejose mokyklose vedu sporto būrelį, ir man gera matyti, kaip jie nušvinta, kai jiems pavyksta. Jie ir per sportą negali savęs realizuoti, nes ir ten jiems sunku.
Visuose dalykuose jiems kyla sunkumų.
Baigiau dailės terapijos mokslus ir labai norėčiau, kad vaikai ateitų į užsiėmimus ir čia pajustų tą sėkmę, išsilietų.
Daugelis vaikų mokykloje stengiasi, visą save atiduoda, gyvena įtampoje, jie mato, kaip sekasi kitiems vaikams, lygina save su jais, o grįžę į namus – išsikrauna. Jie šaukia ant tėvų, būna savižalos ir depresijos atvejų.
Mokykla ir tėvai siekia akademinių žinių ir spaudžia vaiką, tačiau niekas nepaklausia, kaip jis jaučiasi emociškai“, – pedagogine patirtimi dalijosi ji.
Pasak specialiosios pedagogės, vaikui augant, viskas kaupiasi – niekas niekur nedingsta, ir jau šiandien reikia kažką daryti.
Didmiesčiai taiko dailės, šunų, miško terapiją ir daugelį kitų metodų, žmonės renkasi tai, kas jiems tinka. Akademinių žinių nepasieksime, jei neturėsime vidinės dvasinės ramybės ir kasdienės sėkmės.
Vaiką reikia pastiprinti
Specialioji pedagogė Aistė Plesnevičiūtė toliau dalijasi savo veiklos geraisiais pavyzdžiais.
Iš tiesų, ar gali būti geresnis tavo darbo įvertinimas, kai vaikas, keletą mėnesių lankęs užsiėmimus, tau pasako: „Aš galvojau, kad niekada nieko neišmoksiu, bet dabar aš žinau, kad galiu, tik man reikia įdėti daugiau pastangų.“
Išvada, anot Aistės, aiški: „Mes turime tikėti vaiku, jo galiomis, remtis jo stipriosiomis savybėmis ir tą vaiką pastiprinti. Kiekvieno galimybės yra neišmatuojamos, tik mes turime sudaryti jam sąlygas vaikui atsiskleisti.“
Individualiai dirbanti su vaikais, specialioji pedagogė Aistė Plesnevičiūtė pastebi, kokios pagalbos reikia vaikui, atėjusiam į „Gerųjų patirčių namus“.
Vienam reikia pastiprinimo matematikoje, kitam – lietuvių kalbos žinių, dar kitas tik mokosi pažinti raides.
Yra tokių vaikų, kurie mokosi išsėdėti prie stalo, nes jie ruošiasi eiti į mokyklą ir turi dėmesio sutrikimą, tačiau per pamoką jiems reikės išsėdėti 45 minutes. Pradedama nuo 5 min., po to 10, 15 min. Atrodo, kad labai elementarūs dalykai, tačiau ir jų siekiant, einama mažais žingsneliais.
Specialistės manymu, labai svarbu sukurti ryšį, santykį, kad vaikas tikėtų ir pasitikėtų mokytoju, ko klasėje nepasieksi.
,,Pagalba vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir jų šeimoms yra labai aktuali problema.Šeimos, kuriose auga vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, neretai turi papildomų finansinių išlaidų visapusiškam vaiko ugdymui.
Jei vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius, bet neturi neįgalumo, šeima jokios finansinės pagalbos iš valstybės negauna”.
Aistė Plesnevičiūtė.
Turi patirti sėkmę
„Mes sukuriame atvirą ryšį ir santykį su vaiku, jis ateina ir viską papasakoja, juk vaikai sako viską, ką jie galvoja. Apie ką pasikalbame su vaikais, nenutekiname tėvams, nebent yra grėsmė.
Kalbant apie specialiųjų poreikių vaikus, jie nuolat jaučia nesėkmes. Jiems labai reikia pastiprinimo, pagyrimo, paskatinimo kiekvieną dieną, kiekvieną pamoką. Tačiau to padaryti didelėje mokykloje mokytojui nėra galimybių.
Jeigu jūs darbe kiekvieną dieną patirtumėte nesėkmes, kokia būtų jūsų savijauta? Pareinate namo, ir jūsų niekas nepaklausia, kaip jūs jaučiatės?“, – tapatina vaikų ir suaugusių pasaulį specialioji pedagogė Asta.
Per meninę saviraišką – į savęs pažinimą
Paklausta, kokiomis meninėmis priemonėmis ji ugdo vaikų saviraišką, meno terapiją įvaldžiusi specialistė Asta atsako:
„Stalai apsaugoti plėvele, sienos taip pat lengvai nusivalo, kad piešdamas vaikas nebijotų aptaškyti, išdažyti.
Vaikai gali lieti su akriliniais dažais, su voleliais, kempinėmis, mentelėmis – įvairiais būdais. Jie pasirenka, kas nori minkšto, kas kieto teptuko, ima popieriaus lapą ir ant jo išreiškia savo jausmus.
Paskui susėdam ratu ir apie tai kalbam, ką jie išliejo. Klausiu, kodėl piešė žalia spalva, kodėl mėlyna, kokios dar trūktų spalvos, kur įterptų geltoną…
Per klausimus ir atsakymus jie pradeda susivokti, jų jausmai ir mintys susijungia, ko be piešimo jie nebūtų patyrę. Dėl to terapija taip ir vadinasi – ,,Jausmų paletė“.
Viena mergaitė, paprašyta pakalbėti apie jausmus, paklausė: „O kodėl aš turėčiau užkrauti žmonėms savo problemas?“
Dažnas iš jų paniręs į vienišumą. Kai kartą vaiko paklausus, ar jis turi draugą ir koks jo vardas, jis pasakė savo vardą – vadinasi, jis pats sau draugas.
Meno terapijos kambarys.
Norėtų ieškoti rėmėjų
Kokią naudą duoda muzikos ar dailės terapija, negalime iš karto apčiuopti. Tuomet tėvai renkasi tai, kas atneša greitesnį rezultatą.
Bet, pasak Aistės, pagrindas yra vaiko emocinė būklė ir jo savijauta. Jeigu jo vidinė būsena nebus rami, jis negalės siekti akademinių žinių ir kitų rezultatų.
Kartais vaikams pakanka tik pastiprinimo, o tėvai sako, kad neturi laiko, kad vaikas jų neklauso, bet problemos nesprendžia. Tačiau jas būtina spręsti, ieškoti išeičių, kalbėtis ir nepalikti vaiko su savo skausmu bei nesėkme.
Specialiosios pedagogės pastebėjimu, vaikų emocinė būsena ar darbiniai rezultatai priklauso net nuo to, ar už lango vėjas pučia, ar lyja lietus.
Kiekvienas garsas – automobilio ar net lapų šnarėjimas – veikia vaiką. O kai jis būna klasėje, vaikas reaguoja į bet kokį pašalinį garsą. Kaip tuomet jaučiasi vaikas, nesunku nuspėti.
„Mes norime plėstis paslaugų spektrą, siūlome grupinius užsiėmimus menu. Matome, kad poreikis šiai paslaugai yra. Žmonės skambina, teiraujasi.
Bet tos šeimos, kurioms reikalinga pagalba, stokoja pinigų. Deja, situacija tokia, kad tėvams, turintiems vaiką su sunkumais, reikia rinktis – jam reikia ir logopedo, ir specialiojo pedagogo, ir kineziterapeuto, o kur dar baseinai, masažai ir terapijos.
Gerai būtų, jei atsirastų rėmėjų, kurie galėtų vaikams finansuoti meninių užsiėmimų paslaugas“, – svarstė Aistė Plesnevičiūtė, aprodydama sukauptą nemažą tokiems vaikams pritaikytą lavinimo priemonių bazę.
Veikė vasaros stovykla
Aistė Plesnevičiūtė pasakojo apie šią vasarą surengtą stovyklą, kuri vaikams paliko daug gerų emocijų.
Tai buvo šios organizacijos pirmoji įtraukioji stovykla, kurioje stengtasi atliepti visų vaikų poreikius.
Stovykla buvo pritaikyta vaikams su įvairiais gebėjimais, orientuota į kiekvieno vaiko sėkmę, atsižvelgiant į jo individualius gebėjimus ir poreikius, turintiems skirtingų galių ir negalių.
Stovykla nebuvo orientuota į griežtas normas ar bendras grupių veiklas, kai visi vaikai kartu 9 val. turi daryti mankštą, o 11 val. sėsti valgyti. Nes visi vaikai yra skirtingi.
Stovykla buvo įsikūrusi Saviečių kaime, kaimo sodyboje, kur buvo plati teritorija, kad kiekvienas vaikas rastų veiklą, kuri jam tuo metu aktuali. Gal jis norėjo piešti, gal žaisti smėlio dėžėje ar žaislų kambaryje. Ant stalo visada buvo padėta pavalgyti ir atsigerti.
„Nes iš tiesų mes visi kartu neiname į tualetą, vienu metu nevalgome. Orientuojamės į kiekvieną vaiką, kad jis galėtų gyventi, bent jau stovykloje, savo ritmu. Yra vaikų, kuriems netinka griežtos dienotvarkės ar bendros veiklos, labiausiai mes ir orientuoti į tuos vaikus, kuriems bendro pobūdžio stovyklos netinka”, – pasakojo stovyklos organizatorė.
Tai buvo dieninė stovykla, kurioje stovyklavo 10 vaikų. Jie atsipalaidavo, laisvai bendravo, užmezgė tarpusavio ryšį.
„Kai mano vyras ūkininkas atvežė vaikams parodyti veršiuką, vaikai spėliojo: gal čia arkliukas, gal paršiukas? Miesto vaikai neturi sąlyčio su gyvūnais, jie neturi įsivaizdavimo, kas tai yra. Vaikams tai buvo dar vienas atradimas“, – dalinosi stovyklos įspūdžiais Aistė.
Ruošia tvarias dovanas
Šiandien ,,Gerų patirčių namuose“ kvepia Kalėdomis. Čia pakuojamos Kalėdinės dovanos. Tik jos ne tokios, kokias mes įprastai įsivaizduojame. Aistė Plesnevičiūtė garsiai pasisako už tvarumą ir skatina tvarumo idėjos laikytis ir vaikus.
,,Mes pasisakome už tvarias dovanas, renkame žaislus, knygas iš pavienių asmenų, per socialinius tinklus, iš mokyklų, rengiant akcijas ,,Padovanok Kalėdas“.
Pagal statistiką 80 proc. žaislų iškeliauja į šiukšlynus. Esame labai dėkingi Kėdainių „Atžalyno” gimnazijos bendruomenei, kuri šiais metais prisijungė prie žaislų ir knygų rinkimo akcijos. Surinktos knygos ir žaislai buvo kruopščiai patikrinti savanorių, supakuoti ir padovanoti.
Neretai gimtadienio ar Kalėdų proga nuo artimųjų vaikas gauna kalną žaislų. Ir kur jie tada keliauja? Jei Kalėdų žaislas, bus išlauktas, išsvajotas, kurio nenupirks bet kada, galbūt ir suteiks džiaugsmą, o jeigu jų po egle bus 15- ka, jie nukeliaus į lentynas, o vėliau atsidurs šiukšlių konteineryje.
Gyvenam pertekliniame pasaulyje, visko, ko norim – tą turim. Visko yra per daug, pas visus yra pilnos spintos.
Vaikams nebereikalingus žaislus mes surenkame ir atiduodame tiems, kuriems jų labiau reikia. Išdalinam, keičiam, parduodam per bendruomenių šventes, turgeliuose, mugėse. Taip žaislui suteikiamas antras šansas.
O vaikams skatiname atsakingą vartojimą, ugdome finansinį raštingumą bei bendravimo įgūdžius. Su vaikais apie tai daug kalbama.
Bibliotekoje vedant edukacijas ir kalbant apie aplinkos apsaugą, tvarumą, skatinant mažinti atliekų kiekį, atnešu maišą žaislų ir sakau: ,,Čia šiukšlės, jie surinkti išmetimui“. Vaikai labai nustemba. Vaikai sužino, jei turi žaislą ir kai jis atsibos, jo išmesti nereikia – jį vėl bus galima atiduoti kitam.
Patys vaikai gali būti tos žinios skleidėjai, ypač savo tėvams. Verslo forume išgirdau žinią, kad krito žaislų pardavimai. Gal ir negalima džiaugtis, bet širdyje pagalvojau – dirbame ne veltui“, – apie savo veiklos prasmę kalbėjo pašnekovė.
Dėkingi „Atžalyno” gimnazijos bendruomenei už dalyvavimą akcijoje ,,Padovanok Kalėdas“.
Stabtelkite prie „Gerų patirčių namų“ eglutės
Jei šventiniu laikotarpiu eisite pasigrožėti kalėdinėmis eglutėmis, papuoštomis Kėdainių Knypavos Rinkos aikštėje, Aistė Plesnevičiūtė ragina būtinai stabtelėti ir prie „Gerų patirčių namų“ eglutės.
Atkreipkite dėmesį į prie jos stovinčią skrynią su užrašu: „Pasiimk, ką nori, palik, ko nereikia“, kurioje galite palikti jums nebereikalingus žaislus arba pasiimti tai, kas patiks.
Tik dar vienas prašymas: žmonės palieka vaikiškas knygeles, tačiau būtų labai gerai, jei jos būtų įdėtos į maišelį, kad apsaugotų nuo sušlapimo.
„Mūsų organizacija orientuota į pokyčius ir poveikį, mes dirbame tvarumo kryptimi, o tai labai plati sąvoka. Tvarumas yra darnaus santykio su žmogumi ir viskuo, kas žmogaus sukurta, kūrimas.
Tai taip pat yra ir darbas su vaikais, nes tai ilgalaikio santykio kūrimas.
Mes savo ruožtu ieškome kuo įvairesnių veiklų ir užsiėmimų vaikų savirealizacijos ir socialinio bendravimo skatinimui.
Šį šeštadienį, gruodžio 21 d., Kėdainių arenoje vyks prieškalėdinė mugė, kurioje jaunieji kėdainiečiai prekiaus savo sukurtais darbeliais.
Labai prašome prieiti, pakalbinti ir galbūt kažką įsigyti. Jūsų palaikymas vaikams be galo svarbus“, – ragina Aistė Plesnevičiūtė.
Knypavos Rinkos aikštėje aplankykite kalėdinę „Gerų patirčių namų“ eglutę.
Dėkoja ir linki
„Mes įsikūrėme 2023 m. birželio mėnesį ir nuo pirmųjų žingsnių jautėme palaikymą, už kurį esame labai dėkingi: Kėdainių bendradarbystės centrui „Spiečius“ ir jo vadovei Sandrai Barzdienei, Kėdainių rajono savivaldybės NVO koordinatorei Audronei Stadalnykienei, Kėdainių rajono VVG ir jo vadovei Aušrai Vaidotienei, Kėdainių „Spindulio“ mokyklai (visam kolektyvui), Nociūnų bendruomenės centrui ir jo pirmininkei Birutei Cukanovai, Saviečių kaimo bendruomenei ir jos pirmininkei Ritai Borinskijienei, mūsų savanoriams bei visiems kėdainiečiams, kurie palaiko mūsų veiklą.
Tegul šios Kalėdos suburia mus visus bendrystei, ramybei ir vilties kupinam laikui. Ateinančiais metais linkiu mūsų kėdainiečiams daugiau supratimo, vienybės ir atjautos. Tegul kiekvienas žingsnis veda į pokytį, o kiekviena diena įkvepia kurti šviesesnę, darnesnę ir saugesnę ateitį. Ramių ir viltingų švenčių!“, – dėkoja ir linki „Gerų patirčių namų“ įkūrėja.
(Straipsnyje publokuojamos A. Raicevičienės ir asmeninio archyvo nuotr.)
