Metams baigiantis Kauno regiono savivaldybių (Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno rajono, Kėdainių, Prienų ir Raseinių) merai pasirašė 4-is susitarimus dėl strateginių sveikatinimo priemonių taikymo, kuriuos parengė Kauno regiono plėtros tarybos sudaryta darbo grupė „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“.
Sveikatinimo priemonės Kauno regiono savivaldybėse turės būti įgyvendintos iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Programą paruošusioje darbo grupėje dirbo po du atstovus iš kiekvienos savivaldybės.
Kėdainiams atstovavo vicemerė Virginija Baltraitienė ir Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė.
Įsipareigojimai politiniu lygmeniu
Kaip „Kėdainių mugei“ sakė vicemerė V. Baltraitienė, Kauno regionas yra vienintelis Lietuvoje, sukūręs ir įgyvendinantis tokią programą.
„Darbo grupėje šnekame ne apie ligų gydymą, bet apie tai, kaip dirbti prevenciškai, stiprinant vaikų ir suaugusių žmonių sveikatą, užkertant kelią ligoms, – sakė V. Baltraitienė. – Siekiame Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi „Darbotvarkės 2030“ tikslų įgyvendinimo regiono lygmenyje.“
Pasak Kėdainių r. savivaldybės vicemerės, po paskutinių savivaldos rinkimų Kauno regiono sveikatos prevencijos klausimas pakeltas į politinį lygmenį – pirmą kartą į darbo grupę buvo pakviesti visų Kauno regiono savivaldybių vicemerai.
Defibriliatoriai yra, tobulins įgūdžius
Susitarimu dėl defibriliatorių tinklo plėtros savivaldybės įsipareigojo įrengti automatinius išorinius defibriliatorius (1 defibriliatorius – 3000-5000 gyventojų) bei skirti papildomus išteklius gyventojų grupių sveikatos raštingumo plėtrai: 11–12 klasių mokinių, įmonių, organizacijų, bendruomenių ir kt., greta kurių instaliuoti pusiau automatiniai išoriniai defibriliatoriai.
Pagal gyventojų skaičių, Kėdainių rajone privalo būti nuo 9 iki 15 išorinių defibriliatorių. Mūsų rajone jų šiuo metu yra 16. Todėl kol kas neplanuojama įsigyti daugiau defibriliatorių.
„Daugiau akcentuosime į mokymus, kaip defibriliatoriais naudotis, – paaiškino V. Baltraitienė. – Sieksime kuo daugiau apmokyti gyventojų jais naudotis, atnaujinti žinias.“
Tokie mokymai Kėdainių rajono bendruomenėse, įstaigose, seniūnijose, mokyklose, savivaldybėje jau vyko, bet praeina kažkiek laiko ir gyventojams vėl pravartu priminti bei apmokyti kitus.
Pasak vicemerės, dažnai tenka girdėti, kad žmonės bijo naudotis defibriliatoriais, kviečia greitąją pagalbą ir laukia. Mokymų tikslas – įkvėpti drąsos ir pasitikėjimo ištikus nelaimei.
Nemokamas laikas Kėdainių baseine
Susitarimu dėl sporto, laisvalaikio infrastruktūros ir veiklų prieinamumo didinimo savivaldybės įsipareigojo sudaryti sporto ir laisvalaikio erdvių žemėlapius ir juos paviešinti gyventojams bei skirti resursus sporto ir laisvalaikio erdvių, fizinio aktyvumo užsiėmimų finansavimui.
Kaip paaiškino vicemerė, žemėlapyje gyventojai matytų, kur ir kokia sporto infrastruktūra yra atverta gyventojams naudotis nemokamai.
Kėdainių rajone atvirose erdvėse esantys sporto įrengimai ir dabar yra prieinami visiems norintiems – mokyklų stadionai, sporto aikštynai, ypač kaimuose – atviri visuomenei. Tačiau ne visur laisvai ir nemokamai gyventojai gali naudotis uždaromis sporto bazėmis.
Miesto mokyklų sporto salės praktiškai visos yra užimtos moksleivių, sporto centro, sporto klubų treniruotėms.
„Žiūrėsime, analizuosime, kiek ir kur galima būtų atverti salių visuomenei nemokamai naudotis, – planuojamus darbus atskleidžia V. Baltraitienė. – Dėl salių užimtumo, mes daugiau akcentuosimės į baseiną. Po Naujų metų eisime į tarybą su pasiūlymu – tam tikromis valandomis, kartą ar du per savaitę, leisti visuomenei naudotis baseinu nemokamai“.
Taip pat vicemerė atskleidė, jog galvojama, kaip suaktyvinti seniūnijų sporto metodininkų veiklą – kad ir bendruomenėse, ir kaimų mokyklose jie žmones skatintų eiti sportuoti.
To mūsų rajone dar nėra
Susitarimu dėl švediško stalo aptarnavimo principo diegimo ugdymo įstaigų valgyklose savivaldybės įsipareigojo pasiekti, kad bent pusė regiono ugdymo įstaigų maisto pateikimą ugdytinių maitinimui organizuotų švediško stalo principu ir skirtų resursus ugdymo įstaigoms švediško stalo diegimui.
„Gaila, bet mūsų rajono nė viena mokykla nepasirinko šio vaikų maitinimo būdo pirkdama maitinimo paslaugą, nors tokią galimybę ir turėjo – pripažino V. Baltraitienė. – Manome, kad sugebėsime mūsų rajono ugdymo įstaigų vadovams įrodyti, jog reikėtų taikyti švediško stalo maitinimo principą ir mūsų rajono mokyklose. Vaikai turėtų didesnę galimybę pasirinkti valgyti tokį maistą, kokio jie nori. Kauno rajonas šioje srityje yra labai pažengęs – ten jau vaikai patys gali pasirinkti garnyrą prie karšto patiekalo, kokį nori ir kiek nori, vyresni – ir patys įsipilti sriubos.“
Mažieji bus maitinami sveikiau
Susitarimu dėl sveikos mitybos ugdymo ir sveikatai palankaus valgiaraščio integracijos savivaldybės įsipareigojo integruoti pavyzdinius perspektyvinius valgiaraščius 70-tyje procentų ugdymo įstaigų ugdytinių maitinimui, atitinkančius 1-10 metų amžiaus vaikų mitybos poreikių reikalavimus ir rekomendacijas bei įdiegti valgiaraštyje nurodytų patiekalų technologines korteles, kaip dietistų ir maitinimo organizavimo specialistų kasdienį darbo įrankį.
„Šiame susitarime kalbama apie vaikus nuo 1 iki 10 metų amžiaus – ikimokyklinukus ir pradinukus, – paaiškino V. Baltraitienė. – Yra sukurti valgiaraščiai, tereiks juos integruoti į bendrą mitybos valgiaraštį, kad nuo mažumės vaikus pratinti maitintis sveikiau“.
Mūsų rajone ekologiškais produktais darželinukus jau maitina Kėdainių lopšelis-darželis „Žilvitis“.
„Manome pradėti nuo ikimokyklinių įstaigų ir po to galbūt lengviau bus pereiti prie sveikos mitybos mokykloms, kurios pačios organizuoja maisto gaminimą, pavyzdžiui – Labūnavoje ir Šėtoje“, – sakė vicemerė.
V. Baltraitienė atskleidė, jog tai bus pradėta įgyvendinti galbūt jau nuo kitų metų. Tokie valgiaraščiai jau yra sukurti, juos galima nusipirkti ir integruoti į ugdymo įstaigos valgiaraštį.
Šitie keturi susitarimai buvo pristatyti visų, jį pasirašiusių, savivaldybių tarybose ir įgavo oficialaus dokumento svorį.
„Manau, kad tai taps pirmais žingsniais į judresnį, sveikesnį mūsų jaunosios kartos gyvenimą“, – optimistiškai nusiteikusi Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė V. Baltraitienė.
