Mažylio kova už gyvybę – jam diagnozuota meningokokinė infekcija

Kėdainių rajone diagnozuotas dar vienas meningokokinės infekcijos atvejis. Vos septynių mėnesių kūdikis jau trečia savaitė yra gydomas Kauno klinikose. Šiais metais, tai jau ketvirtas šios infekcijos atvejis Kėdainių rajone.

Vienas infekcijos simptomų – staigus kūno išbėrimas.

Pasak Lolitos Menčikovienės, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausiosios specialistės, mažojo ligonio būklė visą laiką buvo itin sunki. „Tačiau ketvirtadienį, vaikas iš intensyviosios terapijos skyriaus perkeltas į Vaikų skyrių. Taigi, būklė lieka stabili, pavojaus gyvybei jau nebėra. Tiesa, iki tol vaikas už savo gyvybę turėjo rimtai pakovoti“, – sakė pašnekovė.

Šiais metais Kėdainių rajone buvo diagnozuoti dar trys susirgimai šia infekcija. Laimei, visi atvejai buvo diagnozuoti laiku ir sėkmingai išgydyti.

Sunkiausi – žaibiniai atvejai

Meningokokinė infekcija – tai užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterijos. Ši infekcija gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo besimptomio nešiojimo nosiaryklėje iki itin sunkių žaibinių formų, kurios dažniausiai baigiasi mirtimi.

Infekcijos šaltinis gali būti arba sergantis žmogus (30 proc. užsikrėtimo atvejų) arba bakterijų nešiotojas (70 proc. atvejų). Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas, nes išskiria virulentiškesnius sukėlėjus. Tačiau didesnį epidemiologinį pavojų kelia lengva forma sergantys asmenys, nes jie labiausiai išplatina infekciją.

Suserga tik nedaugelis

Užkratas plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Užsikrėtusysis meningokokus nosiaryklėje gali nešioti kelias savaites. Iš infekuoto asmens sukėlėjai išsiskiria per kvėpavimo takus.

Nors imlumas šiai infekcijai yra visuotinis, tačiau suserga tik nedaugelis. Didžioji dauguma tampa besimptomiais meningokokų nešiotojais. Užsikrėtus, meningokokai nuo savaitės iki kelių mėnesių gyvuoja nosiaryklės gleivinėje, kas sužadina gleivinės imuninius mechanizmus ir ilgainiui žmogaus organizmas apsivalo nuo užkrato.

Gali baigtis ir mirtimi

Susirgti šia liga didesnę riziką turi vaikai, tačiau su amžiumi rizika mažėja. Ar liga įsisiautės turi įtakos įvairūs rizikos veiksniai: susirgimai virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, imuninės sistemos sutrikimai, stresas, pasyvus rūkymas ir kt.

Pagrindiniai klinikiniai simptomai: lengva ligos forma pasireiškia galvos, gerklės skausmu, karščiavimu. Kuomet meningokokai išplinta po kraują ir patenka į smegenų dangalus bei sukelia jų uždegimą, tuomet liga pasireiškia šaltkrėčiu, karščiavimu (39-40), galvos skausmu, vėmimu, po 5-15 val. atsiranda bėrimas veido, liemens, gleivinių srityse ir ypač šlaunų, blauzdų srityse.

Gali pritemti sąmonė, atsirasti jautrumas šviesai, triukšmui, traukuliai. Ypač pavojinga žaibinė meningokokinės infekcijos forma, kuomet ligonio būklė blogėja valandomis, o dėl sudėtingų ligos mechanizmų atsiranda inkstų nepakankamumas, plaučių uždegimas ir liga dažniausiai baigiasi mirtimi.

Galima ir pasiskiepyti

Pagrindinės profilaktikos priemonės – vakcinacija ir chemioprofilaktika: antibiotikai skiriami asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val.

Visuotinis skiepijimas meningokokine vakcina nerekomenduojamas. Tačiau, norintieji išvengti šios klastingos ligos, gali pasiskiepyti savo lėšomis. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.