Lietuvos žemdirbystės institute vykusioje tradicinėje konferencijoje „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra“ pateiktos ne tik teo­rinės žinios apie naujausius tyrinėjimus, bet apžiūrėti bandymų laukai. 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus profesoriaus Zenono Dabkevičiaus teigimu, ši konferencija – tarsi savotiški žemės ūkio mokslo atlaidai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus profesoriaus Zenono Dabkevičiaus teigimu, ši konferencija – tarsi savotiški žemės ūkio mokslo atlaidai.

„Mūsų žemdirbiai labai praktiški. Jiems neužtenka vien pagyrimų apie naujas galimybes, techniką, veisles. Žemdirbiai nori praktiškai pamatyti, kaip visos naujienos taikomos. Tada daro sprendimus, ką pasirinkti ir pritaikyti savo ūkiuose. Tad ši mūsų konferencija – tarsi savotiški žemės ūkio mokslo atlaidai, kur susirenkame pasidalyti žiniomis, pabendrauti ir laukuose apžiūrėti bei įvertinti bandymų rezultatus.
Žemės ūkyje perversmų per metus neįmanoma padaryti, tačiau mokslas nedideliais žingsniais žengia į priekį ir vis atneša pokyčių. Šiandien turbūt labiausiai visi džiaugiamės dėl lietaus, nes praktika rodo, kad neretai sausra lengvai sugriauna tai, ką ilgais bandymais ir darbu sukuria mokslininkai bei žemdirbiai“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius profesorius Zenonas Dabkevičius.
Platus temų ratas
Žemdirbystės instituto direktoriaus daktaro Gintaro Brazausko teigimu, visos konferencijos temos labai aktualios ir savalaikės: „Turime labai platų aktualių temų ratą. Šiandien svarbu kalbėti ir apie žemės dirbimo bei organinių trąšų įtaką dirvožemiui, ir apie dirvožemio kokybę, ir apie rapsų auginimo ypatumus, ir žolynų svarbą įvairiose ūkininkavimo sistemose. Be to, visada laukiami daktaro Vytauto Ruzgo pranešimai apie naujausias veisles.“

Žemės ūkio mokslo naujovės visada domina didelį būrį klausytojų.

Žemės ūkio mokslo naujovės visada domina didelį būrį klausytojų.

Naujos veislės – produktyvios, atparios, konkurencingos
Daktaras Vytautas Ruzgas pastebėjo, kad nemaža dalis mūsų šalies ūkininkų yra tarsi tikri akademikai ir jiems reikia labai patikimų bei patikrintų žinių apie veisles. „Selekcininkai yra priversti labai akylai ir priekabiai dirbti kurdami naujas veisles. Juk jau gavome pamokų, kad produktyvios Vakarų Europos veislės visiškai kitokius rezultatus duoda mūsų šalyje dėl pasikeitusių gamtinių sąlygų. Mes turime duoti žemdirbiui tokią veislę, kuri bus konkurencinga, produktyvi ir atspari ligoms. Paprastai reikia trejų metų, kad veislė būtų atpažįstama, o iki paplitimo laukuose prireikia ir penkerių metų darbo. Veislių progresą išduoda paprasti skaičiai. Buvo laikas, kai žemdirbiai džiaugdavosi prikūlę pusantros tonos kviečių iš hektaro, o dabar mokslininkus domina tik tokios veislės, kurios jų bandymų laukeliuose duoda po dešimt tonų iš hektaro“, – sakė V. Ruzgas. Mokslininkas sakė, kad pastaruoju metu dirba su aštuoniolika naujų veislių. O žemdirbiai itin susidomėję žiūri, kaip auga trys kviečių veislės: „Herkus“, „Gaja“ ir „Sedula“.
Be to, mokslininkai pastebėjo, kad žemdirbiai, baimindamiesi gamtos kaprizų, vis labiau atsigręžia į vasarinius augalus. „Žieminės naudmenos ūkininkus domina, nes jos geriau pakelia pavasarines sausras, bet joms kyla iššalimo grėsmė. Tad pastebėjome, kad vasariniai kviečiai tapo tarsi atsarginiu žaidėju. Neretai jų plotai padidėja keletą kartų“, – sakė V. Ruzgas.

Prisiminė įžvalgų profesorių
Ši konferencija buvo skirta profesoriaus Leono Kadžiulio (1926–2014 m.) 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginio dalyviai susidomėję prisiminė profesoriaus įžvalgas: „Sprendžiant sudėtingas mokslo problemas, pranašesni ne dienos poreikį tenkinantys tyrimai, o fundamentalūs, kurių rezultatai gali būti panaudoti ne vieną kartą ir ne vienam tikslui ar atvejui. Visavertį atsakymą duoda ne fragmentinis tyrimas, o tas, kuris apima procesą nuo pradžios iki galo, apčiuopia poveikį visai sistemai, apimančiai dirvožemį–augalą–gyvulį ir jo produktą – visą ūkininkavimo sistemą.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.