Liepos 26-ąją Šėtos bendruomenės centras surengė dviračių žygį ,,Kartu po Šėtą“, kuriuo siekė skatinti domėtis miestelio istorija, aktyviai praleisti laisvalaikį ir, žinoma, pabūti kartu. 

Nusprendę pakeliauti tuo pačiu maršrutu, rasite tikrai įdomių ir gal net iki šiol jums nežinotų istorinių vietų.  

Kuo garsėja Šėta

„Maždaug 25 km žygis dalyviams neprailgo: aplankyti istorijai reikšmingi paminklai, buvusi Montvilų dvaro teritorija, senosios žydų kapinės,  Stašaičių piliakalnis bei Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės gimtinė“, – pasakojo Šėtos bendruomenės centro pirmininkė Sandra Barzdienė.

Aplankytas vietas pasakojimais iliustravo, praeitin nukėlė iš Šėtos kilusi žygio vadovė-gidė, istorikė Audronė Pečiulytė. Pasak jos, Šėtos kraštas garsus savanoriais, kurie, 1918 m. vasario 16-ąją paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, stojo ginti valstybės. 1919 m. vasario 8–11 dienomis prie Kėdainių (Taučiūnų kaime) ir Šėtos įvyko vienos svarbiausių lietuvių kautynių su bolševikais. Savanoriams pavyko sustabdyti jų puolimą Kauno kryptimi. 1928 m. Šėtos miestelio gyventojai, minėdami Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, pastatė paminklą Šėtos mūšiui atminti. 1940-aisiais, pirmosios sovietinės okupacijos metais, šis paminklas buvo apgadintas, o 1973 m. sovietų valdžia jį liepė visiškai sunaikinti. Tačiau šėtiškių Antano Vaicekausko, Jono Jasiūno ir Juozo Dirsės pastangomis paminklas buvo užkastas ir išsaugotas. Prieš pat nepriklausomybę paminklas buvo atkastas, restauruotas ir pastatytas buvusioje vietoje ir nuolatos primena žmonėms, kokia kaina buvo iškovota Lietuvos valstybės laisvė ir nepriklausomybė.

Istorinių įvykių liudininkai

Dviračių žygio dalyviai aplankė ir Mitėniškiuose buvusio dvaro teritoriją, apie kurią byloja likę kumetynai. Dvaro  savininkas buvo Juozapas Montvila.  Miestelyje veikė tuomet įkurta audėjų mokykla „Birutė“ ir paskolos kasa valstiečiams, o nuo 1882 metų veikė net vaistinė ir felčerių punktas.  

Netoli Šėtos miestelio, Jonavos rajono paribyje išlikusi mūrinė XVIII a. pabaigos Normainių koplytėlė liudija apie tuometinio dvaro ir su juo susijusių svarbių politinių įvykių istoriją. Koplytėlė pastatyta Baro konfederacijai (Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga, sudaryta 1768 m. Bare (Vinicos sritis) – red. pastaba) atminti. Tai vienas iš trijų paminklų, pastatytų būtent Baro konfederatams, kiti du stovi Žeimiuose ir Vepriuose. 

Žygio metu aplankytas ir Stašaičių piliakalnis, stūksantis Lankesos upės kairiojoje pakrantėje, 5 km atstumu į pietryčius nuo Šėtos. Piliakalnį supa nedidelis bevardis upelis.

Pažintis su iškilia asmenybe

Įdomus susitikimas laukė Adelės Dirsytės – maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorės, kandidatės į palaimintuosius, gimtinėje Permislavos vienkiemyje, Šėtos parapijoje. Šėtiškius pasitiko Adelės Dirsytės dukterėčia Irena. Adelė Dirsytė iš kitų Lietuvoje gimusių kandidatų į palaimintuosius ir šventuosius išsiskiria ir tuo, kad  buvo pasaulietė. Ji buvo puiki pedagogė, psichologė, sielovadininkė iš prigimties. Svarbiausia, kad ji padėjo kitiems, patekusiems į ypač sudėtingas sąlygas, patikėti, kad ne didžiulė fizinė jėga ar aplinkybės sąlygoja tikrąją žmogaus stiprybę ir didybę. Kaip Adelė pati sakė kartu kalėjusioms merginoms, tik lageryje, didžiausiose kančiose ji tikrai pažino, kas yra tikroji laisvė ir suprato, kad jos iš žmogaus niekas negali atimti.  

„Aplankytos vietos ir gautos žinios praturtino keliautojus, o idėją rengti tokius žygius puoselėsime ir kitiems metams. Tikimės, kad šis, jau antrasis bendruomenės organizuotas žygis, taps tradiciniu“, – sakė bendruomenės vadovė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.