Žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė su profesionalų komanda sukūrė mokymus, kuriuose mokys, kaip išgyventi krizinius laikotarpius

„Tikrai nesu supermoteris, kuriai viskas pavyksta taip, kaip esu suplanavusi, bet žinau, kas padeda. Daugiau nei 20 metų dirbdama aktualijų žurnaliste pastebiu, kad paniką, stresą, nerimą, baimę, bereikalingą blaškymąsi ar netinkamai priimamus sprendimus lemia du paprasti dalykai – nežinojimas arba dezinformacija. Normalu, kad negalime žinoti visko, kad galime klysti ar abejoti, bet norėdami išlaikyti sveiką protą, balansą ir tiesiog spręsti kasdienes situacijas turėtume padėti sau ir domėtis daugiau. Ir tai kalba ne tik apie asmeninius dalykus, bet ir apie neramius mus visus šiandien supančius globalius įvykius, kurie liečia kiekvieną mūsų, pradedant emociniais išgyvenimais, baigiant finansiniu nestabilumu“, – sako žinoma žurnalistė, TV laidų vedėja, trejų metų sūnaus Mykolo mama Daiva Žeimytė-Bilienė.

Aktyvi visuomenės veikėja, bendradarbiaudama su „WoW University“, parengė šiandien itin aktualų finansinio ir emocinio stabilumo kursą „Stiprios“, kuris startuos jau sausio mėnesį. Į programą kviečiamos visos Lietuvos moterys, o čia įgytos profesionalų suteiktos žinios joms bus ne kas kita, o geriausia pagalba kasdienybėje.

Aktualiausios kryptys šiandien: kaip išgyventi ir kaip pragyventi

„Gyvename įdomiu, bet kartu išties sudėtingu laikotarpiu visomis prasmėmis, ir tai nėra vienos dienos įvykiai, jie tęsiasi dar nuo pandemijos pradžios ir, akivaizdu, kad niekaip nesibaigia, tai verčia mus jaustis sutrikusiems, išsigandusiems, neužtikrintiems, nežinančiais, kaip elgtis. Tad mano kursas „Stiprios“ yra tiek motyvacija, tiek palaikymas moterims, kad viskas anksčiau ar vėliau baigsis. Kad žmogus iš prigimties yra stiprus, galintis daug ištverti, kad viskas įmanoma, kad ir didžiausios krizės įveikiamos, žinant tam tikrus dalykus“, – neabejoja D. Žeimytė-Bilienė.

Žurnalistė sako, kad jos darbas yra susijęs su žiniomis, ji visada „verda“ aktualijose, seka naujienas kiekvieną dieną. Galbūt dėl to pažįstami žmonės jos dažnai klausia: kaip čia bus, ar jau reikia krautis lagaminus ir kažkur važiuoti, ką vaikams pasakoti, kai jie mato karo vaizdus, ar kaip čia bus su tomis sąskaitomis žiemą, kiek jos augs ar neaugs.

„Žinios šiuo sudėtingu laikotarpiu yra aukso vertės. Tik labai svarbu tikrinti informaciją, ar tikrai yra tiesa tai, ką skaitote. Profesionalų patarimai yra neįkainojami, nes jie parodo mums kryptį. Kiekvienas iš mūsų galime atrasti modelį, kuris padeda nusiraminti. Svarbu ieškoti, domėtis, smalsauti. Kai gyvename neramiais laikais, pagrindiniu vaistu nuo baimės, nerimo, streso tampa žinios. Visada lengviau priimti sprendimus, kai žinai, kaip tai daryti. Lengviau rasti nusiraminimo būdus, kai žinai, kokie jie gali būti,“ – sako žurnalistė.

„WoW University“ jau trejus metus dirba moterų įgalinimo tema, nuolat rengia mokymus, programas, kursus, kurie įkvepia ir suteikia žinių moterims augti, tobulėti profesiniame ir asmeniniame kelyje, skatina mokytis, kurti bei drąsiai įgalinti savo potencialą. Šį universitetą jau baigė daugiau nei 4 tūkstančiai moterų, daugiau nei 10 tūkstančių yra universiteto bendruomenėje. Moterims dėsto ir naujausiosiomis įžvalgomis bei patirtimis dalijasi daugiau nei 200 geriausių ne tik mūsų šalies ekspertų: mokslininkų, vizionierių, praktikų, antreprenerių, bet ir dėstytojų iš geriausių kitų šalių universitetų, tokių kaip Kembridžo, Harvardo, Jeilio ir kt.

Ir pati nėra superherojė, kuriai viskas pavyksta

Kurso moterims sumanytoja tiki, kad krizinėmis situacijomis moterys dažniau išlaiko sveiką protą: „Vyrai labiau emocingi, dažniau linkę rizikuoti, o moterys linkusios į saugesnius sprendimus, logiškus, aiškesnius atsakymus, jos neskuba priimti sprendimų. Kad ir nuojauta, kuria moterys dažnai vadovaujasi. Ji labai svarbi, priimant sprendimus. Man labai svarbu, kad šį kursą ir esminę jo žinutę išgirstų moterys, mamos, žmonos, partnerės – namų ir šeimos pagrindinis ramstis, kad joms būtų paprasčiau ir lengviau gyventi“.

D. Žeimytė-Bilienė sako pastaruoju metu daug skaitanti įvairios psichologinės literatūros, psichologija yra tai, ką dar norėtų pastudijuoti rimčiau. 

„Mums patinka gyventi patogiai, žmonės mėgsta malonumus ir tai yra visiškai normalu. Tai nereiškia, kad žmogus dėl to yra blogas, savanaudis ar dar kažkoks. Tai yra žmogiškoji prigimtis ir aš visuomet esu linkusi į tai pažiūrėti kiek plačiau, įvertinti situacijas giliau ir ieškoti paaiškinimų, kodėl yra taip, o ne kitaip, kodėl, pavyzdžiui, šiandien mums labiau rūpi, kaip papuoštos eglės, o ne naktiniai matymo prietaisai Ukrainoje. Atsakymas paprastas: žmonės negali būti nuolatiniame strese, išeitume iš proto. Kita vertus, emocinė savanorystė irgi labai žmogiškas reiškinys. Tai labai aiškiai matėme prasidėjus karui, kai visi puolė padėti ukrainiečiams, kartais gal net nesusimąstydami, ar tikrai ta pagalba yra tinkama“, – atkreipia dėmesį žurnalistė.

Į klausimą, kaip pačiai pavyksta rasti balansą, kai, pavyzdžiui, vaikas serga, o reikia dirbti, atvirai sako, kad būna, kad ir nepavyksta: „Nesu aš super moteris, kuri visada gerai jaučiasi ir niekuo nesiskundžia. Kartais gali planuoti kiek nori, bet kiekvieną akimirką planai gali imti ir sugriūti. Ir, be abejonės, tai kelia stresą, veikia emocinę būseną. Koks gali būti džiaugsmas, kai esi neišsimiegojęs trejus metus, tai natūraliai nebeveikia kai kurios funkcijos (Juokiasi, aut. pastaba). Jei būna sunku, išeinu į lauką ir giliai įkvepiu tuos 10 kartų gaivaus oro, man tai bent kuriam laikui padeda. Ką dar esu griežtai nusistačiusi: kai Mykolas miega pietų, tą laiką skiriu tik knygoms skaityti. Knygos mano meditacija. O ką noriu skaityti, klausau savo nuojautos. Štai šiandien ant stalo guli Jurij Felštinskij, Michail Stančev knyga „Trečiasis pasaulinis karas“, prieš tai perskaičiau Bessel van der Kolk „ Kūnas mena viską“.

Kam tas namas, jei nebus kam jame gyventi

„Šiame kurse paliesime ne tik emocinį, bet ir finansinį stabilumą bei su juo kylančius namų biudžeto planavimo iššūkius. Kai žinome, kur galime sutaupyti, kaip perskirstyti esamą biudžetą, būna paprasčiau. Esu įsitikinusi, kad moterims finansinis raštingumas yra ypač svarbus. Nereikia būti ekonomikos mokslų daktarėmis, užtenka žinoti pamatinius dalykus, pavyzdžiui, kaip planuoti išlaidas, kada išauga sąskaitos už elektrą? Ar atsisakyti atostogų? Ar pirkti kokį nors išsvajotą, bet brangų daiktą? O gal galima rasti papildomų būdų užsidirbti? Pavyzdžiui, investavimas. Ar žinojote, kad moterys yra sėkmingesnės investuotojos nei vyrai?“ – klausia D. Žeimytė-Bilienė.

Žurnalistė kartu kviečia nesureikšminti materialių dalykų, o juos priimti kaip gyvenimo pagalbą.

„Man pačiai buvo labai geras supurtymas, kai nusipirkau butą. Jame prieš tai gyveno senyvo amžiaus žmogus, tą butą reikėjo iškraustyti. Atėjusi pamačiau, kiek ten yra daug to žmogaus daiktų. Jis juos kaupė visą savo gyvenimą. Tuomet tie visi jo daiktai prie mano akių nukeliavo į šiukšlyną. Buvo ir liūdna, ir skaudu, bet kartu suvoki tų daiktų beprasmiškumą. Dėl ko gyvename? Daiktai neturi vertės“,  – įsitikinusi D. Žeimytė-Bilienė.

Pranešimas spaudai