Žolinės atlaiduose – tikinčiųjų gausa

Kaip ir kasmet, rugpjūčio 15-ąją, bažnyčiose minima Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė – Žolinė. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje ta proga vyko atlaidai, į kuriuos susirinko daugybė tikinčiųjų. Į bažnyčią žmonės rinkosi ne tuščiomis, rankose jie nešėsi po žolynų puokštelę. Tai viena šios šventės tradicijų.

Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles, todėl net iki šių laikų yra išlikusi tradicija per Žolinę neštis į bažnyčią gėlių, žolynų, vaistažolių ar javų puokšteles, taip pagerbiant Dievo sūnaus Motiną. Bažnyčia tiki, kad ji, užbaigusi žemiškąjį gyvenimą, su kūnu ir siela buvo paimta į dangų. Šį tikėjimą 1950 m. popiežius Pijus XII paskelbė kaip Dievo apreikštą dogmą, t. y. visiems tikintiesiems privaloma tikėti tiesa.

„Švenčiausioji Mergelė Marija yra išaukštinta labiau už visus šventuosius, nes yra Dievo sūnaus Motina. Ji yra ir mūsų visų užtarėja, su kurios pagalba galime išmelsti Dievą mums reikalingų malonių, tam, kad pasiektume sielos išganymą. Todėl ne tik per Žolinę, bet ir kasdieniame gyvenime prisiminkime mūsų dangiškąją globėją, pagerbkime ją savo maldomis, prašykime, kad ji globotų ir mus pačius, ir mūsų artimuosius ne tik šiame gyvenime, bet ir išėjus į Amžinybę.

Viską, ką turime širdyje, sudėkime į gailestingosios Motinos rankas ir ji tikrai mus išklausys, sustiprins sunkiose situacijose“, – Šv. Juozapo bažnyčioje aukodamas iškilmingas šventąsias mišias ir šventindamas tikinčiųjų atsineštus žolynus sakė kun. Mindaugas Alekna.

Žolynų puokštės – iš „Carito“ savanorių rankų

Kadangi per Žolinę įprasta neštis į bažnyčią įvairių žolynų, tie, kas jų neturėjo, galėjo už auką įsigyti puokštelę iš „Carito“ savanorių.

„Šios puokštelės paruoštos iš vaistažolių ir gėlių, kurias užaugino ir atnešė mūsų caritietės. Jos kartu su mūsų jaunosiomis savanorėmis vakar visą dieną rišo puokšteles, o šiandien jas gali įsigyti kiekvienas norintis. Mokestis nėra nustatytas, kas kiek gali, tiek ir aukoja. Iš viso paruošta apie 180 puokštelių. Beje, jas mes rišame kiekvienais metais, tam, kad tikintieji galėtų jas pasišventinti ir parsinešti į savo namus.

Taip pat žmonės gali įsigyti gražiai nupintų vainikėlių, kuriuos mums dovanojo Šeimos centras“, – teigė Šv. Juozapo parapijos „Carito“ vadovė Lina Zakaravičienė.

Ši diena – tradicijų apsupty

„Man šiandien sieloje šventė. Kasmet stengiuosi per Žolinę ateiti į bažnyčią, nes tai labai graži šventė – gėlės, žolynai. Mano puokštėje yra putino uogos, javų varpos, kaštonas – tai, kas auga mano aplinkoje. Aš visa tai padžiovinsiu ir laikysiu namuose, kad galėčiau pasidžiaugti, prisimindama šią šventę. Tokių puokštelių turiu visuose kambariuose, man tai patinka“, – sako Violeta.

„Jei būtų galimybė, pirmiausia šią dieną eičiau į kapines aplankyti artimųjų kapų. Dar man svarbu ateiti į bažnyčią pasišventinti žolynų, o po mišių susitikti su gyvais artimaisiais.

Šią puokštelę aš laikysiu iki kitų metų Žolinės, po to sudeginsiu, o pelenus nevešiu į kapines, taip darau visada, o kiti girdėjau, smilko namus“, – pasakojo Janina.

„Maldose mes dažnai kreipiamės į Mariją užtarimo, o šiandien tuo labiau pagerbiame Dievo Motiną. Žolinė mums tokia pat svarbi šventė, kaip ir Kalėdos, Velykos.

Tądien visada ateiname į bažnyčią su gėlių ar gydomųjų žolelių, pvz. raudonėlio ar kitų žolynų puokštelėmis. Jas galima dėti mirusiajam į karstą, kaip užuominą į prisikėlimą“, – apie senuosius papročius užsimena Onutė ir Vanda.

„Labai gaila, kad kai kam Žolinė tėra eilinė išeiginė diena, per kurią galima palėbauti, bet labai džiaugiuosi už tuos, kurie suvokia tikrąją šios šventės prasmę, žino, kad ne materialūs dalykai yra svarbiausi gyvenime, kiek turtų beturėtume, jų į kapus nenusinešime. Tad reikia krautis dvasinį kraitį, tik su juo mes stosime prieš Dievą, tik dėl jo mes būsime išganyti“, – įsitikinusi Bernadeta.

Žolinės puokštės nedera išmesti

Kaip teigė kun. Virgilijus Rutkūnas, nors liturgijoje nėra nurodyta, kaip tiksliai turėtume elgtis su pašventintais žolynais, jų numesti bet kur nevalia.

„Pašventintą puokštelę nešamės namo ir pagarbiai laikome, pavyzdžiui, vazelėje, nereikėtų užmesti kažkur ant spintos. Kaimuose tai žmonės tą puokštelę sudžiovina ir laiko prie švento paveikslo ar Marijos statulėlės. Galima ir į kapus nunešti.

Žmonės tiki, kad pašventinti žolynai turi antgamtinių galių, esą apsaugo nuo žaibo ar kitų nelaimių, bet norint to išvengti ir pats žmogus turi elgtis atsargiai. Neužtenka tik pasimerkti puokštelę, reikia ir pačiam rūpintis savo saugumu, pvz. įsirengti žaibolaidį.

Aišku tų stebuklų irgi būna. Vienam ūkininkui pašventinau šv. Agotos duonelę. Po kurio laiko žmogui nutiko nelaimė, kilo gaisras. Viena pastato dalis visiškai sudegė, o kita, kurioje ūkininkas sakė laikęs pašventintą duonelę, liko nepaliesta ugnies, tai kitąmet jau visi to kaimo žmonės ėjo duonelės pasišventinti“, – apie pašventintų daiktų galią kalbėjo kunigas.