„Rugpjūčio 15-oji šiemet mus visus sukvietė ne tik minėti gamtos pilnatvę, bet ir pažymėti šią ypatingą mūsų bendruomenės datą. Tai nebuvo tik datos sutapimas – tai buvo tikras susitikimų, džiaugsmo ir žmogiško ryšio stebuklas”, – „Kėdainių mugei” atsiųstame laiške rašo Kėdainių socialinės globos namų užimtumo specialistė Raminta Matulytė-Šilienė.
Socialinės globos namų Šlapberžėje kieme įvyko šventė, kurioje apsilankė ir RC „Horizontas” baikerių klubo baikeriai. Jų galingi motociklai džiugino globotinius. Socialinės globos namų gyventojai turėjo progą pramogauti ant batuto bei pasivaišinti kareiviška koše.
Šventės dalyvius džiugino ir gyvo garso koncertas. Į sceną sugrįžo jau pažįstama dainininkė Vakarė Dimbele, kurios balsas ir nuoširdumas sujungė visus į bendrą chorą – dainavo visi, kas mokėjo, o kas nemokėjo – dainavo širdimi.
Žolinės dieną netruko ir kūrybinės veiklos.
„Kūrybiniai paveikslėliai, gimę iš gamtos turtų, tapo tarsi mūsų visų bendras paveikslas: margas, gyvas, skirtingas, bet kartu labai gražus. Kaip ir mūsų bendruomenė.
Šios šventės dieną mūsų globos namų kieme buvo daugiau nei muzika, žaidimai ar skanus maistas – čia tvyrojo tai, ko negalima apčiuopti, bet galima pajusti: nuoširdumas, bendrystė, žmogiškas ryšys.
Tai buvo šventė, kurioje negalia netapo kliūtimi džiaugtis, kurioje kiekvienas buvo svarbus ne dėl savo vaidmens, o dėl to, kad yra”, – teigia R. Matulytė-Šilienė.
Negalia – ne kliūtis, o iššūkis mums visiems
Pasak socialinės globos namų užimtumo specialistės R. Matulytės-Šilienės, nors šventės akimirkos spindėjo šviesa ir bendryste, negalima pamiršti, kad kasdienybėje žmonės su negalia vis dar susiduria su socialine atskirtimi.
Nepaisant to, jog Lietuvoje vis daugiau kalbama apie įtrauktį, vis dar esama barjerų – tiek fizinių, tiek emocinių ar sisteminių.
Socialinė atskirtis dažnai prasideda ne nuo didelių sprendimų, o nuo mažų detalių – nepritaikyto pastato, žvilgsnio, kupino gailesčio, ar tylos, kai labiausiai reikia būti išgirstam.
Žmogus su negalia neretai lieka nuošalyje ne dėl savo galimybių, o dėl mūsų, visuomenės, nenoro ar nesugebėjimo priimti, suprasti ir įtraukti.
Globos įstaigų bendruomenės dažnai tampa tomis erdvėmis, kuriose sukuriama daugiau nei priežiūra – čia kuriamas saugus, palaikantis pasaulis, kuriame žmogus su negalia gali augti, kurti, svajoti.
Tačiau vien globos nepakanka – būtina keisti pačios visuomenės požiūrį, kad įtraukimas netaptų vien šventės atributu, o būtų kasdienės kultūros dalis.
„Galbūt būtent tai ir yra raktas – širdimi matyti šalia esantį žmogų, nepriklausomai nuo jo fizinių ar protinių ypatumų. Juk įtrauki visuomenė yra ne ta, kurioje niekas neturi negalios, o ta, kurioje negalia nėra kliūtis gyventi pilnavertį gyvenimą. Šventės, kaip ši, turi galią keisti – priminti, kad žmogaus vertė nepriklauso nuo jo galimybių, o nuo to, kiek mes leidžiame vieni kitiems būti reikalingais”, – sako R. Matulytė-Šilienė.
Kėdainių socialinės globos namų šventės organizatoriai dėkoja RC „Horizontas“ baikeriams ir klubo prezidentui Gintarui Krasauskui bei klubo baikeriui Algiui Užkuraičiui, už vaikystės emocijas ir džiaugsmingas pramogas ant batuto – klubo baikeriui Kęstučiui Kučmai, už gyvą muziką ir nuoširdžias emocijas – vokalistei V. Dimbele.
Įstaiga, dabar besivadinanti Kėdainių socialinės globos namais, įkurta 1944 m. ir veikia jau 81-erius metus.
Kėdainių suaugusiųjų globos namai raštų archyvuose pirmą kartą paminėti 1944 m. balandžio mėn. 4 dieną. Iki 1946 m. Kėdainių senelių ir invalidų namai veikė Kėdainiuose Kalno gatvėje. 1948 m. rugpjūčio 15 d. Kėdainių Invalidų namai perkelti į Apytalaukio grafų Zabielų rūmus. 2007 m. rugsėjo 15 d. socialinės globos namai buvo perkelti į Kėdainių rajoną, Šlapaberžės kaime esančius naujus namus.
Šaltinis: Kėdainių socialinės globos namų inf.
