Search
Pradžia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pokyčius, kad žmonėms su negalia būtų lengviau surasti jiems reikiamą pagalbą, būtų aišku, kur kreiptis ir ko tikėtis.

„Žmonės su negalia sudaro beveik dešimtadalį visų šalies gyventojų. Deja, kol kas tik trečdalis jų pasinaudoja socialinėmis paslaugomis ar pagalba, nors finansavimas kasmet vis didėja, randasi ir naujos paslaugos, pavyzdžiui, asmeninė pagalba, mobilios aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis komandos, socialinės dirbtuvės ir kt.

Negaudami pagalbos, žmonės su negalia neįsidarbina, gyvena atskirtyje ir patiria skurdo riziką. Tikimės, kad siūlomi pokyčiai teigiamai palies kiekvieną žmogų su negalia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Mažiau įstaigų – greitesnė pagalba

Pasak ministrės M. Navickienės, pagrindinis būsimos reformos tikslas – kad žmogui būtų paprasčiau gauti pagalbą – nebereikėtų kreiptis į įvairias įstaigas ar institucijas dėl pagalbos ar paslaugų. Kitaip tariant, kad ne žmogus ieškotų pagalbos, o pagalba ateitų pas žmogų, jis nebūtų paliekamas su savo rūpesčiais vienas.

Šiuo metu veikia kelios žmonių su negalia socialinės įtraukties politikos priemones koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos. Institucijų gausa klaidina ir apsunkina žmones, ieškančius informacijos ar pagalbos. Neretai žmonės dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis dėl jiems priklausančios pagalbos,– paslaugų ir techninės pagalbos priemonių – nesikreipia niekur.

Siūloma, kad vietoj Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei Neįgaliųjų reikalų departamento su pavaldžiomis įstaigomis atsirastų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Kuo žmogui su negalia padės Agentūra? Žmogus, kreipęsis į Agentūrą, dėl jam reikalingų paslaugų, pagalbos ar negalios vertinimo, visa tai gaus „vieno langelio“ principu, t. y. nereikės kreiptis į skirtingas įstaigas, o jam padės priskirtas atvejo vadybininkas.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras taps Agentūrai pavaldžia įstaiga, kuri organizuos aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, mobiliųjų komandų veiklą. Mobiliosios komandos vyks į namus, kad parinktų žmogui tinkamiausią priemonę. Tokia mobilioji komanda, tikimasi, veiks kiekvienoje apskrityje.

Bus stiprinamas ir savivaldybių įsitraukimas, aiškiai priskiriant joms žmonių su negalia klausimų koordinavimo funkciją savivaldybėje.

Atvejo vadyba veiks „vieno langelio“ principu

Šiuo metu tik apie trečdalis žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.

Į negalios vertinimo procesą numatoma įtraukti atvejo vadybos organizavimą. Nustačius negalią, žmogui bus paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris kartu su asmeniui ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį turės būti teikiama kompleksinė pagalba ir paslaugos.

Atvejo vadybos stebėsena ir kontrolė leis nustatyti individualios pagalbos poreikį, laiku suteikti reikiamas pagalbos priemones ar paslaugas, didinant žmogaus dalyvumo galimybes. Kompleksinė pagalba ne tik padeda išspręsti žmogaus su negalia savarankiškumo problemas, bet ir leidžia siekti pokyčių.

Kaip veiks atvejo vadybos modelis?

1) Žmogus su negalia kreipiasi į Agentūrą.

2) Agentūra priima sprendimą dėl negalios ar dalyvumo.

3) Jau negalios vertinimo procese yra įtraukiama atvejo vadyba. Nustačius negalią, paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris kartu su žmogumi ir jo artimaisiais sudaro atvejo vadybos planą – kompleksinės pagalbos ir paslaugų teikimą.

4) Planą atvejo vadybininkas perduoda paslaugų teikėjams.

5) Savivaldybėse steigiama koordinatoriaus funkcija. Koordinatorius prisidės prie tinkamos atvejo vadybos plano įgyvendinimo.

Tikimasi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis, atvejo vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti reikiamą pagalbą.

Paprastesnis tikslinių kompensacijų skyrimas

Neretai lengvojo automobilio techninis pritaikymas žmogui su negalia, pavyzdžiui, lifto ar keltuvo įrengimas automobilyje, reikalauja didelių investicijų, siūloma šią kompensaciją – atskirti į dvi atskiras kompensacijas: lengvojo automobilio įsigijimo arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo.

Taigi, žmogus turės teisę pasirinkti vieną iš kompensacijų: lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus 2944 Eur) arba lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (kartą per 6 metus iki 5888 Eur).

Įtvirtinama ir galimybė gauti šią kompensaciją, kai automobilis įsigyjamas lizingu. Be to, žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu.

Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir konkrečiam žmogui pakartotinai nustačius poreikį tikslinei kompensacijai, siūloma sudaryti sąlygas tikslines kompensacijas gauti be atskiro prašymo.

2021 m. duomenimis, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavėjų buvo apie 900. Minėtą kompensaciją siūloma įvesti nuo 2024 metų. Ja galėtų pasinaudoti apie 170 žmonių.