Ketvirtadienis, 13 vasario, 2025
0 C
Kėdainiai
PradžiaIš arčiauŽiaurūs ir tragiški istorijos faktai – kodėl juos būtina prisiminti?

Žiaurūs ir tragiški istorijos faktai – kodėl juos būtina prisiminti?

-

„Mes prisimename“ – su tokio užrašo plakatais rankose šiandien, sausio 27-ąją, miesto ugdymo įstaigų mokiniai, Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai, savivaldybės atstovai Senosios rinkos aikštėje dalyvavo pilietinėje akcijoje.

Vieta ir laikas pasirinktas neatsitiktinai – šiandien yra minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena, nes prieš 80 metų buvo išvaduota Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla Lenkijoje, kurioje žuvo milijonas žmonių.

Labai daug žmonių netekčių patyrė ir Kėdainių kraštas, nes vos per vieną dieną buvo nužudyta tūkstančiai žydų, mūsų krašto gyventojų.

Audronė Pečiulytė.

Prisiminti šiuos įvykius būtina, nes tai ne tik žiauri mūsų istorijos dalis, bet ir priminimas mums patiems nepasiduoti blogiui.

Ypač šiais laikais, Rusijos karo su Ukraina fone.

Pilietinės akcijos metu „Mes prisimename/We Remember“, buvo ne tik pagerbtos aukos, bet ir akcentuojama būtinybė nepamiršti mūsų miesto bei šalies istorinių faktų.

„Mes stengiamės su vaikais apie tai šnekėti, kad nepuoselėkime neapykantos jausmo. Ji veda į kerštą, destrukciją, susinaikinimą. Net ir tamsiausiuose dalykuose turime įžvelgti pozityvius dalykus, – kalbėjo Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė. – Mums reikia mokytis empatijos ir geranoriškumo, nes nors ir neišgelbėsime viso pasaulio, bet mes galime išgelbėti vieną žmogų.“

Pilietinėje akcijoje prie sinagogų dalyvavo Kėdainių šviesiosios, „Atžalyno” gimnazijų mokiniai, taip pat ir Dailės mokyklos auklėtiniai, juolab kad šios mokyklos pastate seniau veikė žydų maldos namai.

Būtina ieškoti pozityvių dalykų

Pasak A. Pečiulytės, mes, lietuviai, galime didžiuotis, kad Europoje esame antri pagal žydų gelbėtojų skaičių.

„Akcentuokime tai! Prisimindami baisius dalykus, akcentuokime ir gerus dalykus, ugdykime žmonių pasiryžimą nepasiduoti blogiui”, – ragino pašnekovė.

Pilietinė akcija „Mes prisimename/We Remember”.

Iki Antrojo pasaulinio karo pačiame Kėdainių mieste gyveno apie  2500 žydų.

Per 1941 metus Kėdainiuose prie Smilgos upelio buvo sušaudyti 2076 žydai.

Prie Babėnų šilo – 85 vyrai (daugiausiai  sovietiniai partiniai aktyvistai) ir keletas žydžių moterų.

1125 žydų tautybės kraštiečiai buvo sušaudyti Krakėse, tačiau į miestelį buvo suvaryti ir Surviliškio, Dotnuvos, Grinkiškio apylinkių žydai. Dar keli šimtai žydų iš Josvainių buvo nuvaryti į Ariogalą ir sušaudyti ten.

„Bendrai paėmus, Kėdainių kraštas neteko gerokai virš 4 tūkst. žmonių. Tai buvo verslūs, protingi žmonės. Po visko, tiek miestas, tiek miesteliai labai ištuštėjo. Ta netektis yra didžiulė, todėl prisiminti ir žinoti tuos įvykius reikia”, – pabrėžė A. Pečiulytė.

Atsirado didžiulė tuštuma

Pilietinė akcija „Mes prisimename/We Remember”.

To meto įvykių liudininkai prisimena atsiradusią tuštumą, kai mieste bei miesteliuose neliko svaraus skaičiaus gyventojų – lietuvių kaimynų žydų.

„Šėtos miestelyje yra užrašyti atsiminimai, kad kai žydus 1941 metų liepą išvarė į Kėdainius, į getą, nuo rugsėjo mėnesio progimnazijos mokiniams buvo liepta persikelti į sinagogą (nes mokykla buvo sudegus). To meto mokiniai prisimena, kad atėję į sinagogą rado labai daug žydiškų knygų, įvairių religinių daiktų: šie pasakojo, kad rankos drebėjo, kai buvo liepta visa tai išmesti, sukūrenti”, – pasakojo A. Pečiulytė.

Kiti gi gyventojai džiaugėsi, kad galėjo užimti tuščius namus, pasiimti sau nužudytų žydų daiktus.

„Todėl reikia apie tai kalbėti. Mes apie holokaustą kalbame jau bemaž 25 metus”, – pažymėjo Kėdainių Daugiakultūrio centro vadovė.

Taip pat skaitykite