Žemdirbių kritikos strėlės ministrei

Palaikoma viceministro Sauliaus Cironkos su Kėdainių krašto žemdirbiais susitikusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė prisipažino, kad jai toks susitikimas – iššūkių nestokojantis egzaminas.

Kėdainių krašto ūkininkai turi daug pastabų žemės ūkio ministerijai dėl būsimos paramos.

„Susitikti su savo krašto žmonėmis ir įsigilinti į jų pastabas bei pageidavimus, nėra paprasta. Prieš kėdainiečius jaučiu itin didelę atsakomybę, nes daugelį šio krašto ūkininkų puikiai pažįstų ir žinau jų rūpesčius.
Be to, Lietuvos viduryje esantys Kėdainiai turi išskirtinumų ir kitokių aktualijų negu likę šalies žemdirbiai. Kėdainiečiai dirba derlingose žemėse, čia vyrauja augalininkystės ūkiai, tačiau netrūksta ir gyvulininkystės bei mišrių ūkių. Mūsų ministerija nori įsiklausyti į visų žemdirbių pastabas rengiant taisykles, kaip geriau įsisavinti būsimų septynerių metų Lietuvos kaimo plėtros programą“, – kraštiečiams sakė V. Baltraitienė.

Noras padėti visiems
Ministrė priminė, jog Kaimo plėtros programa, siekianti 1,98 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų, yra skirta didinti ūkių konkurencingumą bei moderinzuojant ūkius palengvinti žemdirbių gyvenimą. „Kad ir ką kalbėtume apie ūkių dydžius, statistika byloja, jog Lietuvoje vyrauja nedideli ūkiai. Jiems išsilaikyti labai sunku. Kol kas tokie ūkiai didelės pridėtinės vertės neduoda, tik leidžia jų savininkams susikurti darbo vietas ir gyventi neprašant pašalpų. Turime padėti visiems ūkiams, net tokiems mažiukams natūriniams, tačiau viltis, kad jie išliks ateityje, nėra tvirta“, – teigė ministrė.

Ministrei V. Baltraitienei ir viceministrui S. Cironkai Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas (dešinėje) išsakė daug pastabų dėl paramos žemdirbiams.

Kėdainiečiai prašė lankstumo
Kėdainiečiai prašė ministerijos klerkų būti lankstesnius ir atsižvelgus į laikmečio aktualijas leisti koreguoti projektus. „Labai gaila, kad projektai yra nepajudinami. Jei įsipareigoji pirkti penkių korpusų plūgą, tai jokiu būdu negali apsigalvoti ir nusipirkti šešių ar trijų korpusų plūgo. Nėra gerai, kai penkerius metus tenka aklai sekti projektą, nes gyvenimas įneša labai būtinų pokyčių“, – sakė vienas aktyvesnių kėdainiečių ūkininkų Aušrys Macijauskas.
Kėdainių krašto ūkininkai nebuvo patenkinti, kaip skiriama parama šiltnamių ūkiams. Anot kėdainiečių, šiltnamininkai paremti per dosniai, be to, ateityje parama jiems taip pat numatyta, nors nėra atliktų tyrimų, ar Lietuvai reikia tiek investuoti į šiltnamių gyvavimą.
Diskusijų sukėlė ir žinia, jog numatyta paremti pašarų gamintojus. Anot žemdirbių, logiška būtų padėti tik įsigyjantiems kilnojamuosius grūdų malūnus, tačiau nereikėtų atseikėti žemės ūkiui skirtų lėšų pašarų gamybos įmonėms, kurios nemažą dalį savo produkcijos išveža į užsienį.

Kėdainiečiams žemdirbiams skaudu, kad ministerija prašo pastabų dėl paramos programos įgyvendinimo, tačiau gautus konkrečius pasiūlymus vėliau ignoruoja.

Amžinos bėdos dėl stumbrų ir laistymo
Ministrei teko galvoti, kaip paguosti kraštiečius dėl stumbrų daromos žalos, mat kėdainiečiai turi labai skaudžią problemą – laisvėje gyvenantys stumbrai suniokoja nemažą dalį derliaus. Šių gyvūnų medžioti negalima, o jų padaryta žala atlyginama tik iš dalies. Skaudus Kėdainių krašto daržininkams ir laistymo klausimas, mat kai kurie rajone esami tvenkiniai 99 metams išnuomoti norvegams, o jie nežinia ar linkę į derybas duoti vandenį laistymui, juolab, kad savus griežtus reikalavimus kelia ir Aplinkos ministerija.
Susirinkime daug diskutuota apie paramą jauniesiems ūkininkams. Be to, žemdirbiai prašė sutrumpinti projektų vertinimo laiką bei supaprastinti vertinimo kriterijus. Anot ūkininko Artūro Juodeikos, keistai skamba punktas, kai papildomų balų už projektą skiriama išklausius tik vienų konsultantų rengtus kursus.
Ūkininkai užsispyrę teigė, kad parama vienam projektui numatyta per didelė, žemdirbiai rekomendavo ją mažinti perpus iki 200 tūkstančių eurų: „Juk būtų protinga leisti kuo daugiau ūkių paremti.“