Edukacija su arbatų degustacija „Japonija arbatos puodelyje“ užbaigė Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos japonišką kultūrą pristatančio ciklo renginius.
Kėdainių daugiakultūriame centre įvyko paskaita „Sveikata iš gamtos. Tiesa ir mitai apie žaliąją arbatą“. Abu šiuos renginius vedė salono „Jaukūs namai“ savininkė, verslininkė Asta Kavaliauskaitė ir psichologė, žaliosios arbatos someljė Lina Jurėnienė.
Apie ryšį su Japonija
„Paso japoniško neturiu, nesu Japonijos gyventoja. Neišmanau daug nei apie kimono, nei apie kaligrafiją, bet aš žinau, kaip jie gyvena. Buvimas jų namuose – buvo unikali patirtis. Ir tai man yra labai daug. Žinau, jei japonai įsileidžia į savo namus, tampi jų šeimos nariu“, – intriguojančiai pažintį su Japonija pradėjo Japonijos kultūros žinovė, verslininkė, turinti gydytojo diplomą, Asta Kavaliauskaitė.
„Į Japoniją pirmą kartą nuvykau 2014 m. su savo gaminiais.
Mes turime išskirtinio lino saloną Kaune, kuris vadinasi „Jaukūs namai“, o įmonė įkurta 1993 m., pavadinimu „Kimono“.
Ryšys su Japonija tuomet buvo tik teorinis. Net negalvojome vykti ten, nes Japonija – labai sudėtinga šalis.
Parduoti kažką Japonijoje – beveik misija neįmanoma, ir įsigyti ten kažką taip pat sudėtinga. Japonija bendrauja su tuo, su kuo ji nori bendrauti, ir kai įsileidžia, atskleidžia savo paslaptis, kurias transformuoji savo kultūrai“, – pasakojo verslininkė.
Pažintis su arbata
Pasak A. Kavaliauskaitės, palaikant ryšį su Japonija, buvo surengta daug paskaitų apie Japonijos švietimą, socialinį bendravimą, sveikatą, jų dietą ir valgymo ypatumus. Ne kartą ji pabrėžė šios šalies išskirtinumą ir unikalumą.
„Japonijoje daug vakarų kultūros, tačiau ji neprarado ir rytų. Bendraujant su japonais ir jiems pristatant Lietuvą, dar labiau pažįsti savo kraštą. Neretai žingeidūs japonai žino daugiau apie Lietuvos istoriją nei mes patys“, – atskleidė verslininkė.
Kalbėdama apie japonišką arbatą ir jos naudą sveikatai, arbatos žinovė prisiminė, kaip pažintis su arbata prasidėjo per Japonijos ambasadą.
„Japonijos ūkininkai, norėdami parduoti savo produktus Lietuvoje, kreipėsi į Japonijos ambasadą, ir man buvo pasiūlyta įvertinti, ar tai galėtų būti tinkama lietuviams.
Taip ir prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su trimis ūkiais, auginančiais žaliąją arbatą. Tai du ūkiai Šidzuokos prefektūroje, prie Fudži kalno, ir vienas Kioto prefektūroje.
Tai senos augimvietės, maži šeimos ūkiai, 150-ties metų amžiaus. Šie ūkininkai augina ekologinę žaliąją arbatą jau daugiau nei 20 metų, visiškai be chemikalų. Buvimas tokioje aplinkoje – ypatingas“, – pasakojo ji.
Žalioji arbata – vaistas
Žaliosios arbatos mokslinis pavadinimas – Camelia sinensis. Šis augalas auga Šri Lankoje, Taivanyje, Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje.
Japonijoje žalioji arbata sudaro 90 proc. visų vartojamų arbatų, tuo tarpu Kinijoje ji sudaro tik kelis procentus. Japonų auginama žalioji arbata išsiskiria savo gydomosiomis savybėmis, nes japonai sukūrė technologiją, pagal kurią švieži lapeliai apdorojami karštais garais, o ne skrudinami.
„Dėl šio proceso žalioji arbata yra tikrai vaistas“, – pabrėžė Asta.
Kinietiška žalioji arbata, nors ir vadinama „žaliąja“, nėra tikrai žalioji, nes ji dažniausiai apdorojama skrudinant karštose keptuvėse, o tai sunaikina daug sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, L-tianiną.
Japonijos arbata, priešingai, išlaiko šį svarbų cheminį elementą, kuris susijungia su kofeinu, todėl arbata teikia tolygų emocinį poveikį ir padeda susikaupti be dehidratacijos.
„Žalioji arbata turi polifenolių, kurie slopina uždegimus, turi priešvėžinį poveikį, gerina medžiagų apykaitą, skatina svorio metimą ir netgi padeda gydyti II tipo diabetą“, – pasakojo ekspertė.
Gėrimas Nr. 1 – šalta arbata
Pirmasis arbatos derlius Japonijoje nuimamas nuo balandžio 15 iki gegužės 15 d. Po to ji apdorojama ir birželio 15 d., atskraidinta lėktuvu, pasiekia Lietuvą.
A. Kavaliauskaitė pabrėžė, kad tokia arbata yra šviežia ir jauna, tarsi Božolė vynas, ir lietuviai turi galimybę mėgautis ja vasarą.
Arbatos degustacijos metu buvo pristatyta ir keletas japoniškų arbatų rūšių.
Žaliosios arbatos lapai neturėtų būti užpilami per ilgai – ne ilgiau nei 5 minutes. Jei užpilama ilgiau, arbata oksiduojasi ir keičia spalvą į rudą.
„Geriau oksidacija įvyktų mūsų organizme, o ne mūsų puodelyje“, – patarė ekspertė.
Pirmoji degustacijos arbata buvo senča (sencha). Ši arbata sudaro apie 80 proc. Japonijoje vartojamų arbatų. Ji apdorojama garais, smulkinama ir vyniojama tarsi cigariukai.
Tai buvo šaltai paruošta senča, užpilta šaltu vandeniu 9 val. ryto, o degustacijai buvo pateikta apie 13 val.
„Tai šviežia arbata, šviesiai žalsvos spalvos, tarsi tekančios saulės“, – apibūdino ji. Japonijoje itin populiaru gerti šaltą arbatą, ypač vasarą, ir tai yra pagrindinis gėrimas.
Japonai dažnai užpila arbatą iš vakaro ir įdeda į šaldytuvą. Tada ją perpila į gertuves ir geria per dieną.
Kitas netikėtas arbatos skonis buvo senča su kepintais ryžiais, kuris priminė kavos skonį. Dar viena degustuota arbata buvo kukiča (kukicha) – arbata iš stiebelių, kuri Japonijoje yra itin reta. Ši arbata yra visiškai be kofeino ir tinka vaikams.
„Kukiča arbata yra gurmaniško, švelnaus skonio. Jei senča yra aštresnė, tai kukiča – mūsų deimantas“, – apibūdino arbatos žinovė.
Arbatos paruošimo menas
Arbata turi būti užpilama virintu ir atvėsintu iki reikiamos temperatūros vandeniu, o arbatos lapeliai turi būti laikomi ne ilgiau kaip 5 minutes.
Arbatinio forma nėra svarbi – jis gali būtų stiklinis, keramikinis ar ketaus, svarbu, kad jame būtų sietelis. Galima užplikyti ir puodelyje su sieteliu, kuriuo nukošiame žoles, svarbu, kad jos neplūduriuotų puodelyje.
„Niekada nepamirškite išimti arbatžolių, nes ilgai laikomos vandenyje jos oksiduojasi“, – patarė arbatos specialistė.
Sietelis arbatžolėmis mums toliau tarnaus, nes jas galima užplikyti du tris kartus. Pirmas plykimas turi būti iki 80°C temperatūros, o antrasis ir kitas užpylimas galimas ir verdančiu vandeniu.
Žaliąją arbatą rekomenduojama užpilti ne verdančiu vandeniu, kad labiau išryškėtų skonio dermė, o verdantis vanduo labai užaštrina bei suaktyvina skonį.
Tarp arbatos gėrimų, jas degustuojant, jeigu yra ne viena ir ne dvi arbatos rūšys, kad liežuvis ir gomurys atsigaivintų, japonai rekomenduoja užkandžiauti saldumynais.
Žalius lapelius, kurie lieka po arbatos gėrimo, raginama sunaudoti ir dėti į žalius kokteilius, košes, kad pasiektumėte tokį patį efektą kaip ir su matcha arbata.
Matča (matcha) arbata Japonijoje
Matča arbata – tai žaliosios arbatos lapeliai, sumalti į miltelius. Japonijoje matča dažniausiai geriama ne namuose, o restoranuose ar specialiuose ritualuose.
Matča naudojama ir konditerijos gaminiuose, tokiuose kaip ledai, pyragai ir sausainiai, jos dedama į kokteilius ar salotas. Šios arbatos paruošimo procesas prasideda nuo to, kad augalai auga pavėsyje.
Augimas pavėsyje turi įtakos tam, kad lapuose padidėtų aminorūgščių ir chlorofilo kiekis. Tai lemia geresnį skonį ir ryškesnę, tamsiai žalią spalvą, taip pat suteikia matča arbatai savitą skonį.
Svarbu paminėti, kad aminorūgštys ir chlorofilas yra svarbūs komponentai, kurie prisideda prie arbatos skonio ir naudingųjų savybių. Dėl ypatingo šios arbatos paruošimo matča arbatos degustuoti neteko.
Jaučia ir budrumą, ir atsipalaidavimą
„Koks jausmas geriant arbatą, ar kaip nors pasikeitė savijauta, nuotaika?“ – degustuojančiųjų arbatą klausė psichologė, žaliosios arbatos someljė Lina Jurėnienė.
Pasak jos, žalioji arbata turi neuroestetinį poveikį, ją geriame gražiai bendraudami, grožėdamiesi.
Matydami spalvą ir jausdami kvapą tarsi visas savo jusles pamaitiname. Gal kas aštriau, kas mažiau pajuto budrumą, pasijuto labiau susitelkę, bet, kita vertus, ir atsipalaidavę.
Matomas teigiamas žaliosios arbatos poveikis mūsų nuotaikai, atsipalaidavimui, mąstymui.
„Aš pati žaliąją arbatą geriu gana stiprią, man tas poveikis toks aiškesnis, kai ji didesnės koncentracijos. Šį kartą arbata buvo pritaikyta pradedančiam vartotojui, kad ji nebūtų per stipri, ji čia gana švelni, tad gal poveikis ne taip aiškiai jaučiamas. Labai svarbu vartoti kokybišką arbatą. Labai svarbus jos laikymas. Arbatą veikia deguonis, drėgmė, šiluma ir šviesa. Paveikta šių pašalinių poveikių, arbata oksiduojasi ir nebeturime tokio poveikio, kokio norime“, – pastebėjo arbatos someljė.
Mažina vėžio riziką
Arbatos nerekomenduojama laikyti karštame vandenyje dėl oksidacijos, nes tai gali pakeisti jos skonį. Nors skirtingos arbatos turi skirtingas skonines savybes, jų poveikis sveikatai yra panašus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad Japonijos prefektūrose, kur auginama daug žaliosios arbatos, vėžio atvejų pasitaiko keturis kartus mažiau nei šalies vidurkis. Tai yra ne tik dietos, bet ir kultūrinio elgesio rezultatas.
Japonų visuomenė yra ilgai gyvybinga, o vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės dažnai būna žingeidūs, aktyvūs ir rūpinasi savo sveikata.
Arbata, vartojama kasdien, tiek šalta vasarą, tiek šilta žiemą, yra jų gyvenimo dalis, tarsi kraujas, kuris cirkuliuoja ir palaiko gerą savijautą. Ilgalaikis arbatos vartojimas gali padėti sumažinti širdies ligų riziką Japonijoje.
L-tianinas, kuris yra pagrindinis komponentas žaliojoje arbatoje, suteikia jos skoniui savitą umami poskonį – gurmanišką skonį, kuris laikomas kokybės ženklu. Umami yra penktasis skonis, kurį žmogaus liežuvis gali atpažinti, ir dažnai pasireiškia japoniškuose maisto produktuose ir gėrimuose.
Dėkingi fondui
Visą gruodį vykę renginiai kėdainiečiams suteikė puikią galimybę nemokamai susipažinti su Japonijos kultūra ir tradicijomis, dalyvauti edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse bei degustacijose.
„Už tai esame dėkingi Janinos Monkutės-Marks labdaros ir paramos fondui“, – teigė Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė.
„Janinos Monkutės-Marks labdaros ir paramos fondas veikia jau antrus metus“, – sakė fondo direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.
Fondas finansiškai remia jaunimo kūrybines veiklas ir meną. Nes ne visi mokyklinio amžiaus vaikai turi galimybę nemokamai aplankyti parodas ir dalyvauti edukacijose.
Fondo tikslas – plėsti jaunimo akiratį, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvos ir tarptautinį meną.
Parama buvo suteikta Kėdainių dailės ir muzikos mokykloms. Kėdainių dailės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo mokiniai turėjo galimybę vykti į Vilnių, kur dalyvavo edukacijose muziejuose ir grožėjosi 3D virtualios realybės filmu pagal M. K. Čiurlionio kūrybą „Angelų takais“.
Kėdainių muzikos mokyklos mokiniams buvo suteikta parama mikrofonams, kad jie galėtų koncertuoti. Taip pat prisidėta prie Kėdainių miesto šventės organizavimo.
Norint, kad vaikai turėtų galimybę smagiai leisti laisvalaikį, Vytauto parke bus pastatytos Janinos Monkutės-Marks labdaros ir paramos fondo sūpynės.
Fondas taip pat nepraleido progos paremti ir Janinos Monkutės-Marks muziejaus veiklą.
„Parėmėme tarptautinę parodą „Autentiški japoniški kimono Lietuvoje“ ir visą renginių ciklą, padėjusį dar giliau pažinti japonišką kultūrą. Vyko kalėdinių japoniškų žaislų gamybos, žvakių liejimo ir dekoravimo edukacijos, japoniškos arbatos degustacija bei paskaita apie žaliąją arbatą.
Norime, kad kėdainiečiai turėtų galimybę susipažinti su unikaliais meno kūriniais ir tradicijomis bei, pagal galimybes, patys išbandytų kai kurias šias veiklas, nevažiuodami į didmiesčius“, – teigė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.
Akimirkos iš paskaitos „Sveikata iš gamtos. Tiesa ir mitai apie žaliąją arbatą“ Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės ir Astos Raicevičienės nuotraukose:
