„Žalgirio“ legionieriui – išskirtinė kėdainietės Ingridos dovana: norėjo įamžinti jo meilę Lietuvai

Sekmadienio vakarą Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionate Kėdainių arenoje prieš vietos „Nevėžį-Optibet“ sudėtingą pergalę rezultatu 84:80 iškovojo Kauno „Žalgirio“ ekipa.

Kritiniais šio susitikimo momentais lygos lyderius į priekį vedė prancūzas gynėjas Sylvainas Francisco. 25 taškus į „Nevėžio“ krepšį sukratęs legionierius po mačo džiaugėsi ne tik pergale, bet ir išskirtine aistruolės Ingridos Neliupšienės dovana – geltonai-žaliai-raudonu šaliku.

„Šalikas – tai mano padėka už tai, kad Sylvainas su Lietuva lieka dar vieneriems metams“, – sako I. Neliupšienė, rungtynėse vienodai palaikiusi abi savo mylimas komandas – Kėdainių ir Kauno.

Lietuvai svarbią dieną – gera žinia krepšinio fanams

Ir stebint televizijos ekrane, ir gyvai sergant „Žalgirio“ arenoje, kėdainietei didžiulį įspūdį paliko būtent prancūzo S. Francisco pasirodymai.

„Nors ir kiti žaidėjai man labai patinka. Visi jie geri profesionalai. Na bet reikia pripažinti, kad Sylvainas – ypač mylimas sirgalių. Pastebėjau, kad jis daug simpatijų sulaukia tarp jaunimo. Paperka ne tik savo technika, bet ir, manyčiau, savo charizma“, – svarsto I. Neliupšienė.

Krepšinio pasaulyje kovo 11-ąją pasklido naujiena, kad prancūzas žaliai baltus marškinėlius vilkės dar bent vieną sezoną. Kauno „Žalgirio“ sutartis su S. Francisco  buvo pratęsta iki 2026–2027 m. sezono pabaigos su galimybe gynėjui už išpirką išvykti 2026 m. vasarą.

„Tai sužinojusi labai apsidžiaugiau. Į galvą iškart šovė mintis grįžti prie tautinių spalvų šalikų mezgimo,– atskleidžia I. Neliupšienė. – Tada atsiminiau, kad „Žalgiris“ netrukus atvažiuos į Kėdainius. Lietuvą pamilusiam Sylvainui numezgiau šaliką ir pasinaudojau ne kasdien pasitaikančia galimybe įteikti dovaną tiesiai į rankas.“

Kartu su šaliku kėdainietė prancūzui įpakavo gintarais puoštą atviruką, ant kurio parašė laišką, dėkodama krepšininkui už „tai, kad jis su Lietuva lieka dar vieneriems metams, ir tikisi, jog šis šalikas jam primins gražiausius Kaune praleistus momentus“.

„Vakar po rungtynių nusileidau ant parketo, kur įprastai krepšininkai dalija autografus sirgaliams. Iš „žalgiriečių“ tik vienas tebuvo likęs – būtent Sylvainas, ir tai jau apsaugos raginamas keliauti į rūbinę.

Spėjau perduoti dovaną ir padėkoti jam už viską, tik nuotraukos gražios taip ir nepasidarėme. Tikiuosi, kad bent kiek šilumos suteikiau žmogui, kuris taip toli nuo savo namų“, – viliasi I. Neliupšienė.

Kolegoms – pirmieji 13 šalikų

Tautinių spalvų šalikus kraštietė megzti pradėjo praėjusių metų vasarą. „Išeidama atostogų labai užsimaniau megzti. Bėda, kad mezgėja iš manęs ne pati geriausia, tik šalikus ir temoku megzti.

Prisiminiau, kad per valstybines šventes darbe turime problemą – tautinės atributikos trūkumą“, – pasakoja I. Neliupšienė.

Numegzti šalikus visam kolektyvui Kėdainių švietimo pagalbos tarnybai vadovaujančiai I. Neliupšienei prireikė pusmečio: „Pradėjusi vasarą, pabaigiau žiemą. Paruošti 13 šalikų buvo ne juokas. Niekam nesakiau, tylėjau, šventinę staigmeną kolegoms padariau.“

Tuo metu kolegos savo vadovei taip pat ruošė staigmeną – nustebino Eurolygos rungtynių varžybomis „Žalgirio“ arenoje.

„Ko gero, labai daug kalbėjau apie Kauno „Žalgirį“, kad ir kolegos, ir mano sūnus Povilas padovanojo man bilietus į krepšinio rungtynes.

Taip vasario mėnesį pirmą kartą ir apsilankiau Eurolygos rungtynėse.

Tiesą pasakius, netgi dvejose – stebėjau „Žalgirio“ dvikovas su Berlyno „Alba“ ir Milano „Olympia“.

Labai norėjau pajusti tą atmosferą. O ji – neapsakoma žodžiais“, – pastebi I. Neliupšienė.