Tinginiai, išlepę, nenorintys dirbti – tokiomis etiketėmis nevengiama apklijuoti Z kartos. Bet ar teisingai?
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad tokie apibendrinimai neretai prasilenkia su tikrove, o Z karta dažnai atsiduria paradoksalioje situacijoje.
Ji drąsiau kalba apie psichikos sveikatą, ribas ir poreikį nepersidirbti, tačiau kartu jos kasdienybė kupina chaoso: nuolatinio informacinio triukšmo, spaudimo visada būti pasiekiamiems ir nerimo dėl ateities.
Nors šiandien apie emocinę ir fizinę sveikatą kalbama daugiau nei bet kada anksčiau, tai dar nereiškia, kad žmonės jaučiasi geriau. Tyrimas rodo, kad Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 balo iš 100. Patys gyventojai nurodo, kad jų savijautai daugiausia įtakos turi miego kokybė ir nuovargis (34 proc.), fizinė sveikata, psichologinė būsena bei nesaugumo jausmas dėl pasaulio įvykių (po 29 proc.).
„Tyrimas rodo, kad geresnei savijautai neužtenka tik sveiko kūno ar artimųjų paramos – būtinas sąmoningas dėmesys emocinei gerovei, požiūriui į savęs priežiūrą ir vidinį psichologinį atsparumą. Tai galioja visoms amžiaus grupėms be išimties: randantys laiko ir darbui, ir poilsiui jaučiasi geriau tiek emociškai, tiek fiziškai – nesvarbu, ar jiems dvidešimt, ar šešiasdešimt“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.
Ar Z karta iš tiesų kitokia?
Psichoterapeutas D. Jakučionis pažymi, kad kalbant apie Z kartą verta vengti pernelyg supaprastintų apibendrinimų. Pasak jo, apie jauniausius darbo rinkos dalyvius kalbama daug, tačiau patikimų mokslinių duomenų dar nepakanka, kad būtų galima tvirtai apibrėžti visos kartos savybes.
„Labai patogu pasakyti, kad Z karta yra kitokia, tačiau daug tariamų skirtumų galima paaiškinti paprasčiau – žmonių amžiumi, gyvenimo etapu ir laikotarpiu. Jauni žmonės visada ateina į darbo rinką turėdami mažiau patirties, dar tik kuria profesinį identitetą ir mokosi suprasti savo ribas. Tai nėra vienos kartos charakterio bruožas“, – sako psichoterapeutas.
Anot jo, šiandien jauni žmonės apie balansą kalba daugiau ne todėl, kad ankstesnėms kartoms jo nereikėjo. Tiesiog pasikeitė visuomenės požiūris ir atsirado daugiau erdvės apie tai kalbėti garsiai.
„Vis geriau suprantant, kokia svarbi psichikos sveikata ir kiek prie jos prisideda poilsis, apie balansą pradeda galvoti visi. Skirtumas tas, kad ankstesnės kartos tiesiog neturėjo teisės apie tai kalbėti, nors balanso tikrai norėjo“, – pastebi D. Jakučionis.
„Tinginių karta“? Kodėl ši etiketė pavojinga
Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta vertinimų, kad jauni darbuotojai esą mažiau atsparūs, per daug skundžiasi ar tiesiog paprasčiausiai tingi dirbti. D. Jakučionio teigimu, tokie vertinimai dažniausiai atspindi ne kažkokius reikšmingus visuomenės pokyčius, o klasikinį kartų konfliktą.
„Vyresni žmonės linkę sakyti, kad jaunesni ardo taisykles, per mažai stengiasi arba per daug nori. Tačiau panašių skundų apie jaunąją kartą galima rasti įvairiais laikotarpiais. Kartos keičiasi, bet skeptiškas požiūris jaunesniems yra stabilus – visada taip buvo ir, tikriausiai, bus“, – aiškina specialistas.
Tačiau D. Jakučionis atkreipia dėmesį į mažiau pastebimą pavojų – tokia išankstinė nuomonė gali virsti save išpildančia pranašyste. Kai vadovas mano, kad jaunas darbuotojas yra tinginys ir nenori stengtis, jis mažiau į jį investuoja, skiria mažiau dėmesio. Tada darbuotojas pasijaučia nereikalingas ir nusprendžia nesistengti arba išvis išeiti.
„Taip pasielgtume visi. Todėl turėti nelanksčią išankstinę nuomonę ir ją grįsti pavieniais atvejais būtų neteisinga. Daugelis žmonių nori dirbti prasmingą darbą ir atsitraukti nuo neprasmingo. Jaunoji karta tiesiog dažniau atsisako apsimesti, leidžia sau apie tai kalbėti ir taip elgtis“, – sako psichoterapeutas.
Karta, kuri niekada nebuvo „atsijungusi“
Vienu atžvilgiu Z karta vis dėlto išskirtinė – ji pirmoji, gimusi jau su internetu ir augusi nuolatinio pasiekiamumo pasaulyje. Darbo žinutės po darbo valandų, nuolat augantis informacijos srautas, socialinių tinklų tempas ir spaudimas visada reaguoti tapę šios kartos kasdienybe.
„Informacijos perteklius ir pasiekiamumas po darbo veikia visus. Tiesiog vyresni kolegos ribas jau turi susiformavę iš anksčiau, o jaunas žmogus, atėjęs į naują darbo vietą, taisyklių ir ribų savo galvoje dar neturi – jas reikia susikurti pačiam, ir dar valingai“, – aiškina D. Jakučionis.
Todėl, pasak psichoterapeuto, atsakomybė čia gula ne tik ant jauno žmogaus pečių.
„Spaudimas visada būti pasiekiamam veikia organizacijos lygmeniu. Jei vadovas rašo žinutes po 22 val., nepadės net ir įmonės taisyklės – padėti gali tik kultūros pokytis organizacijoje“, – sako jis.
D. Jakučionis pabrėžia, kad balansas nėra vienos kartos privilegija ar asmenybės bruožas. Todėl, pasak jo, turėtume mažiau ginčytis, kuri karta tingesnė ar labiau išlepusi, ir daugiau kalbėtis, kaip sukurti aplinką, kurioje darbo ir poilsio harmonija yra ne tik lozungas, o realybė.
PŽ
