Ypatinga Kėdainių kurčiųjų bendruomenės savaitė

Rugsėjo mėnuo – neeilinis kurčiųjų bendruomenei. Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė kurčiųjų diena, o pasitinkant šią datą rengiama Tarptautinė kurčiųjų savaitė, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kurčiuosius ir jų integracijos į visuomenę problemas. Įvairūs renginiai rugsėjo 21–24 dienomis vyko ir Kėdainiuose.

Šventiška savaitė

Tarptautinės kurčiųjų savaitės renginius ir draugijos veiklą pristatė Viktorija Mockutė, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminės organizacijos projekto vadovė, bei Vijolė Tadaravičienė, Kėdainių pirminės organizacijos pirmininkė.

Pasak jų, savaitė pasižymėjo naujomis žiniomis ir patirtimis. „Pirmadienį, rugsėjo 21 dieną, pakvietėme draugijos narius į Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelį, kuriame vyko šunų terapijos (kaniterapijos) mokymai. Sužinojome daug naujos informacijos“, – pasakojo V. Mockutė.

Antradienis Kėdainių kurčiųjų bendruomenei buvo ypač šventiškas. „Dešimčiai žmonių, baigusių lietuvių gestų kalbos mokymus, įteikėme pažymėjimus. Jie baigė 50 akademinių valandų mokymus, susipažino su gestų kalba, mokėsi bendrauti šia kalba teoriškai ir praktiškai. Mokymuose dalyvauti gali suinteresuotos grupės, ne vien tik kurtieji, tad išmokti gestai padės bendrauti kiekvienam sutikus negirdintį asmenį“, – mokymų nauda džiaugiasi V. Mockutė.

Trečiadienis buvo skirtas naujoms patirtims: kavinėje surengta netradicinio maisto – sušių – gaminimo diena. O savaitės renginius vainikavo ketvirtadienį Kėdainių pirminės organizacijos patalpose Specialiojoje mokykloje surengta šventė, Tarptautinės kurčiųjų dienos minėjimas, į kurį susirinko draugijos nariai ir jų artimieji.

Turi naujus namus

Gestų kalbos vertėja V. Tadaravičienė, šiais metais tapusi ir organizacijos vadove, papasakojo apie Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklą ir tikslus, priminė Kėdainių kurčiųjų pirminės organizacijos istoriją. Pirmoji pirmininkė buvo Marijona Vaičekonienė, nuo 1996 m. organizacijai vadovavo Veronika Gilienė, kuri ir dabar aktyviai dalyvauja jos veikloje. 2016 m. pirmininke išrinkta V. Mockutė, kuri jau nuo 2012 m. organizacijoje aktyviai dirba prie projektų.

Šių metų sausį organizacija įsikėlė į naujas patalpas Kėdainių specialiojoje mokykloje, J. Basanavičiaus g. 99. Ketvirtame aukšte organizacija turi 4 kabinetus savo veiklai. Jeigu ne kelios mokyklos paliktos spintos, kabinetuose buvo tik tuščios sienos. Visi baldai ir įranga atsirado dėl gerų verslininkų ir organizacijos narių darbščių rankų, išradingumo. Kurčiųjų bendruomenė už baldus dėkinga įmonėms „LTP Texdan“„Pelėdos baldai“, „Berry baldai“, „Baldai1“, „Burda moden salonui“, „UAB Erdvus“, „Saguvai“ už padovanotą pramoninę siuvimo mašiną, taip pat dėkingi Kėdainių bendruomenės socialinio centro direktorei Rūtai Kaupienei ir Kėdainių rajono  paraplegikų asociacijos pirmininkei už parūpintus automobilius persikraustymui.

Svarbiausia – bendravimas

1995 m. Lietuvoje įteisinta lietuvių gestų kalba kaip kurčiųjų gimtoji kalba. Paminėdami šią 25 metų sukaktį, draugijos nariai gestų kalba padainavo nuotaikingą Stasio Povilaičio dainą. Vėliau bendravimas tęsėsi prie arbatos puodelio ir vaišių stalo.

 „Svarbiausia, dėl ko žmonės ateina į organizaciją, ir yra bendravimas. Jie tuo labai džiaugiasi, nes bendravimo ir pabuvimo kartu labai trūksta. Mūsų organizacijoje vyksta siuvimo ir meninės veiklos užsiėmimai, į gestų kalbą išverstų žinių peržiūra ir aptarimas“, – pasakojo V. Tadaravičienė.

Įgyvendinant valstybės lėšomis finansuojamą socialinės rebilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą, kurtieji gali dalyvauti siuvimo ir meninės veiklos būreliuose, sukurti darbai parduodami mugėse, dovanojami.

Taip pat teikiama individuali pagalba neįgaliajam: suteikiama informacija, konsultacijos apie klausos aparatus, palydėjimo paslauga, pagalba sprendžiant įvairias problemas. Dažnai organizacijos narius V. Tadaravičienė, gestų kalbos vertėja, palydi ir vertėjauja poliklinikoje, „Sodroje“ ir kitose įstaigose.

Šiuo metu organizacija vienija 67 narius. „Mūsų žiniomis, klausos problemų turinčių žmonių Kėdainių rajone yra apie pustrečio šimto, tačiau niekur nesikreipiančių ir neužregistruotų yra dar daugiau“, – sakė V. Mockutė.

Vis tik įsidarbinti kurtiesiems Kėdainiuose yra sudėtinga. Nemažai kurčiųjų dirba įmonėje „LTP Texdan“, taip pat pavyko padėti įsidarbinti šią negalią turinčiam žmogui valymo paslaugų įmonėje. Pasak V. Tadaravičienės, kuri nuo 2004-ųjų dirba gestų kalbos vertėja, aukštosiose mokyklose daugėja klausos negalią turinčių studentų, kurie Lietuvoje studijuoja įvairiausias specialybes – nuo menų iki informacinių technologijų.

Tyla – ne kliūtis žinoti

Kėdainiečiai įgyvendina trejų metų trukmės ES struktūrinių fondų ir rajono savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą „Tyla – ne kliūtis žinoti, suprasti ir bendrauti“. Pasak šio projekto vadovės V. Mockutės, dalis šio projekto veiklų susijusios su kurčiųjų užimtumu, dalis – su paslaugų prieinamumo didinimu.

Viena iš šio projekto veiklų – gestų kalbos mokymai, kuriuose kasmet dalyvauja po 10 žmonių. Taip pat dalinai finansuojamas televizijos žinių pritaikymas kurtiesiems – televizijos „Balticum“ rengiama Kėdainių žinių apžvalga „Septynios miesto dienos“.

Tai taip pat viena iš projekto veiklų, du kartus per metus Kėdainių miesto renginius bus stengiamasi pritaikyti kurčiųjų bendruomenei. Šiemet pirmą kartą Kėdainių miesto šventės metu buvo galima išvysti, kad kai kuriuos renginius vertėja V. Tadaravičienė vertė į gestų kalbą.

„Esame partneriai su dienos centru „Laiptai į viltį“, vykdome knygrišybos ir sportines veiklas. O kartą per metus projekto lėšomis organizuojame 5 dienų stovyklą Šventojoje. Be to, rengiame išvykas į spektaklius ir kino teatrus, kurie pritaikyti kurtiesiems – verčiami į gestų kalbą arba titruojami“, – pasakojo V. Mockutė.

„Turime partnerių, į veiklas įtraukiame vaikus, senjorus ir neįgalius asmenis, kad kartu veiktume ir mokytumėmės bendrauti. Nes pasaulis yra vienas“, – šypsosi pašnekovė.