Kas aktyviausiai rinko Prezidentą ir Europos Parlamento narius?

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko Respublikos Prezidento rinkimuose, referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir rinkimuose į Europos Parlamentą balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal amžiaus grupes.

VRK duomenys rodo, kokios rinkėjų grupės skirtinguose rinkimuose ir referendume balsavo aktyviausiai ir labiausiai prisidėjo sprendžiant, kas taps valstybės vadovu bei vyks dirbti į Europos Parlamentą.

Rinkdami Prezidentą daugiausiai balsavo 55-64 metų piliečiai

Lyginant su 2019 metais vykusiais Respublikos Prezidento rinkimais, šiemet iš viso balsuoti atvyko daugiau kaip 2,5 proc. daugiau piliečių.

Respublikos Prezidento rinkimų I ture ir referendume dėl Konstitucijos pakeitimo didžiausią dalyvavusių rinkėjų dalį (18,86 proc.) sudarė  55-64 metų amžiaus grupės rinkėjai, vos mažiau – 45-54 metų sulaukę rinkėjai (16,46 proc.).

Kone identiškai balsavo į rinkimus atvykusių 34-44 metų piliečių (16,16 proc.) ir 65-74 metų rinkėjų (16,15 proc.) dalis.

Referendumo biuletenį imti atsisakė 0,4 proc. atvykusių rinkėjų

Kartu su Prezidento rinkimais vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo dalyvavo 59,51 proc. Lietuvos piliečių. Dalis rinkėjų, atėję į balsavimo vietas, išreiškė pageidavimą referendume nedalyvauti ir rinkosi balsuoti tik Respublikos Prezidento rinkimuose. Šia teise pasinaudojo 0,44 procento Prezidento rinkimuose balsavusių piliečių. Dėl šios priežasties rinkėjų aktyvumo procentas tuo pat metu vykusiuose Prezidento rinkimuose  ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo yra skirtingas. 

Mažiausia biuletenių atsisakiusių imti rinkėjų dalis buvo Birštone (0,08 proc.), daugiausiai referendume dalyvauti atsisakė Elektrėnų savivaldybės gyventojai (0,92 proc.).

Tik užsienyje balsavę Lietuvos Respublikos piliečiai aktyviau rinkosi balsuoti referendume  nei Respublikos Prezidento rinkimuose (0,44 proc.).

Rinkimuose į Europos Parlamentą balsą atidavė trečdalis nuo visų rinkėjų

2009 metų rinkimuose į Europos Parlamentą, kurie nesutapo su kitas rinkimais, buvo sulaukta 20,98 proc. rinkėjų. Šiemet analogiškoje situacijoje europarlamentarus rinkusių piliečių aktyvumas pasiekė 29,97 proc.

Pagal šį rodiklį bendroje Europos Sąjungos valstybių lentelėje Lietuva yra antra nuo pabaigos. 

Renkant Europos Parlamento narius, didžiausią balsavusių rinkėjų dalį (18,89 proc.) sudarė 65-74 metų amžiaus grupės rinkėjai.

Panašiai šiuose rinkimuose balsavo 75 ir daugiau metų sulaukę piliečiai (18,75 proc.) bei rinkėjai, sulaukę 55-64 metų (18,03 proc.).   

Rinkimuose aktyviausiai balsuoja vyresnių amžiaus grupių rinkėjai

VRK duomenų analizė parodė, kad Respublikos Prezidento rinkimuose, referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir rinkimuose į Europos Parlamentą aktyviausiai balsuojančių rinkėjų skalė auga su amžiumi. 

Prezidento rinkimuose ir referendume nuo visų turinčių teisę balsuoti rinkėjų aktyviausiai pilietinę valią reiškė 55 metų sulaukę ir vyresni rinkėjai. Jų aktyvumas siekia 62-67 procentus.

Ta pati tendencija galioja ir rinkimuose į Europos Parlamentą.

Respublikos Prezidento rinkimai ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyko 2024 m. gegužės 12 d. Rinkimai į Europos Parlamentą – 2024 m. birželio 9 d.

VRK inf.

(„K. m.” archyvo nuotr.)