Visos emocijos turi savo galiojimo laiką

Pastaruoju metu išgirstame, pamatome, susiduriame su vis daugiau pykčio bei agresijos išpuolių prieš medikus, artimoje aplinkoje, prieš vaikus. VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologė Simona Kutavičė atsako į ne vieną mus dominantį klausimą: iš kur atsiranda pyktis, kokia jo prigimtis, kas lemia agresyvų žmonių elgesį, kaip išreikšti pyktį, kad tai nepakenktų aplinkiniams, kaip valdyti neigiamas emocijas, koks ge­riausias pykčio įveikimo būdas, ar ,,sveika“ slopinti priešiškumą ir siekti būti kiek įmanoma pakantesniam, kodėl mes tokie pikti ir pilni agresijos, kodėl ją nukreipiame prieš kitą žmogų, kaip neprovokuoti agresyvaus žmogaus ir apsaugoti save bei aplinkinius?

Pyktis – viena iš pagrindinių žmogaus emocijų

Pyktis, pasak medicinos psichologės Simonos Kutavičės, yra viena iš pagrindinių evoliucinės prigimties žmogaus emocijų, tokia pat elementari kaip laimė, liūdesys, nerimas ar baimė. Pyktis yra tokia emocinė būsena, kurios intensyvumas kinta nuo lengvo dirginimo iki stipraus įniršio. Nors yra įprasta manyti, kad pyktis – neigiama emocija, tai gali būti apibūdinama ir kaip gera, prisitaikyti padedanti emocija, nes tai yra mūsų biologinės istorijos („kovok arba bėk“) dalis.

Svarbu pabrėžti, kad reakcija į pyktį ,,kovok arba bėk” nebūtinai reiškia tiesioginę agresiją ar bėgimą – tai gali būti tiesiog kovojimas su jaučiama neteisybe, taip keičiant įstatymus, arba pyktį keliančio objekto vengimas. Taigi, pyktis turėjo išlikimo vertę praeityje ir turi keletą teigiamų dalykų dabartyje, pavyzdžiui, gali paskatinti ieškoti problemų sprendimų.

Pykčio pagrindas – sąveika su žmonėmis

Pyktis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir ne visuomet žmonės patys sąmoningai jas supranta, bet apibendrinant, pyktis atsiranda dėl situacijos ar įvykio neigiamo vertinimo. Iš esmės, kiekviena emocija kyla įvertinimo pagrindu, kai pirmiausia ateina suvokimas apie tam tikrą situaciją, tuomet mes tą situaciją įvertiname ir galiausiai kyla įvertinimą atitinkanti emocija. Nors pyktis gali kilti ir ant savęs, tačiau jo pagrindas yra būtent sąveika su žmonėmis. Kylantis pyktis praneša mums ir kitiems, kaip mes jaučiamės dėl susidariusios situacijos, kaip mes traktuojame įvykį ir kokio elgesio mes tikimės iš kitų ateityje. Taip pat pyktis dažniau kyla mums reikšminguose santykiuose, nes artimųjų elgesys labiau žeidžia ir skaudina. Tai reiškia, kad kylantis pyktis teikia informaciją apie tarpasmeninių santykių pobūdį.

Tenka ieškoti pykčio priežasčių

Pykčio išgyvenimai tapo ypač aktualūs šiuo laikotarpiu, nes aplink mus vyksta daug pasikeitimų, tenka adaptuotis prie naujų sąlygų, tad žmonės jaučiasi išvargę ir visa tai greičiau sukelia pykčio jausmus. ,,Savo praktikoje pastebiu, kad žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, vis dažniau kreipiasi pagalbos dėl pykčio išgyvenimų, jo valdymo sunkumų, o pasitaiko ir tokių atvejų, kai tenka drauge su pacientais ieškoti užslėptų pykčio priežasčių, nes pyktis kyla iš pasąmonėje glūdinčių dalykų. Visuomet ateinantiems pacientams pabrėžiu, kad labai svarbu yra negniaužti pykčio savyje, nes jis tik kaupiasi ir galų gale kažkada vis tiek prasiverš. Tai ypač būdinga tokiais atvejais, kai mes pyktį išliejame ant nekaltų žmonių – jie tiesiog tampa mūsų susikaupusio pykčio aukomis. Žiniasklaidoje ir turbūt daugelis savo aplinkoje vis girdi atvejų, kai pyktis ir susikaupęs nepasitenkinimas, neretai virstantis agresija, yra išliejamas ant ypatingos rizikos grupių: medikų, policininkų, tautinių mažumų ar net vaikų. Agresija (tiek fizinė, tiek ir verbalinė) yra neadaptyvus pykčio raiškos būdas, sukeliantis tik dar daugiau neigiamų emocijų ir pasekmių, todėl mokytis tinkamai kontroliuoti ir išreikšti pyktį yra naudinga tiek pačiam žmogui, tiek ir aplinkiniams,” – komentuoja pašnekovė.

Visos emocijos turi galiojimo laiką

Simonos Kutavičės teigimu, kylantys pykčio jausmai iš esmės nėra blogai ir mes neturėtume dėl to jaustis kalti. Esame žmonės ir natūralu, kad mums kyla pačių įvairiausių jausmų. Tačiau svarbiausia yra gebėti atpažinti savo emocijas, jas įsivardyti ir išreikšti tinkamu, adaptyviu būdu. Visos emocijos turi savo galiojimo laiką, todėl pirmiausia pykčio metu patariama ne pulti prie vadinamo pykčio išliejimo, o skirti laiko apgalvoti, atsipalaiduoti.

,,Paprastos atsipalaidavimo priemonės, tokios kaip gilus kvėpavimas ar malonūs vaizdai, gali padėti atpalaiduoti įsitempusį kūną, sumažinti pykčio jausmus ir tinkamiau išreikšti nepasitenkinimą. Kuomet mūsų proto nėra užvaldęs stiprus pyktis, galima pereiti prie kito žingsnio – mąstymo keitimo. Kai esame pikti, mūsų mąstymas gali būti pernelyg dramatiškas, todėl svarbu pabandyti šias mintis pakeisti racionalesnėmis. Pavyzdžiui, užuot sakę sau: „O, koks siaubas, aplink mane vien neteisybė ir aš nieko negaliu dėl to padaryti“, verčiau pakeiskite į realistiškenį situacijos vertinimą: „Situacija yra apmaudi ir suprantama, kodėl aš dėl to pykstu, bet tai dar ne pasaulio pabaiga ir reikia ieškoti sprendimų,” – apie pykčio valdymo būdus pasakoja medicinos psichologė.

Pozityvus mąstymas leidžia išgyventi malonesnes emocijas

„O gal yra tokia kategorija žmonių, kurie visuomet ant ko nors ar dėl ko nors pikti ir nepatenkinti?” – klausiu Simonos Kutavičės.

„Polinkis dažnai pykti ir būti nepatenkintam gali būti susijęs su tokiais žmonėmis, kurie pasižymi dideliu neurotiškumu ir mažu sutarumo lygiu, taip pat kurie yra įsitikinę, kad jų teisės yra aukščiau už kitų žmonių teises, linkę vertinti viską grėsmingiau, nei yra iš tiesų, arba pernelyg susitelkę į dalykus, kurių asmeniškai negali sukontroliuoti (pavyzdžiui, kito asmens veiksmus). Taip pat yra žmonių grupė, kurie iš esmės yra linkę kritiškiau mąstyti apie save ar pasaulį, todėl jie dažniau išgyvena neigiamas emocijas, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, mūsų emocijos priklauso nuo mūsų vertinimo. Jeigu įvykius vertiname teigiamai – kyla teigiamos emocijos, jeigu įvykius vertiname neigiamai – kyla neigiamos emocijos. Taigi, pozityvus mąstymas leidžia mums išgyventi malonesnes emocijas,” – atsako medicinos psichologė.

Reakcija priklauso nuo temperamento

Paklausta, kodėl patekę į tą pačią situaciją vieni elgiasi neadekvačiai, o kiti sugeba save sutramdyti, medicinos psichologė paaiškina, jog pykčio metu žmogaus reakcija priklauso nuo daugelio aspektų, tokių kaip temperamentas, atsparumas frustracijai, emocinis intelektas, aplinka, kurioje augo, puoselėjamos vertybės, vartojamas alkoholis ar narkotinės medžiagos ir pan. Pastarųjų medžiagų vartojimas ypač padidina tikimybę pykčiui atsirasti, kadangi apsvaigę žmonės neracionaliai vertina situacijas, yra linkę jautriau į viską reaguoti ir sunkiai geba tinkamai išreikšti savo pyktį – gana dažnai tai veda į agresiją. Tam ypač didelę įtaką daro alkoholio paveikta smegenų veikla: alkoholis ,,išjungia” mūsų priekinę smegenų sritį, kuri yra atsakinga už adekvačius sprendimus, ir visą kontrolę perima smegenyse esantis migdolo vaisiaus formos darinys, kuris yra atsakingas už impulsyvų, neapgalvotą elgesį. Apibendrintai galima teigti, kad apsvaigęs nuo alkoholio ar pan. žmogus neadekvačiai vertina situaciją.

Svarbu nesakyti visko, kas ateina į galvą

Pašnekovė sutinka, kad ne visos pyktį sukėlusios situacijos yra tiesiogiai išsprendžiamos, tačiau kalbėjimas apie nepasitenkinimą sukėlusius dalykus gali būti kaip sprendimas tinkamai išreikšti pykčio išgyvenimus, juos paleisti iš savo vidaus. Komunikuojant savo pyktį, yra labai svarbu nesakyti visko, kas ateina į galvą, o verčiau sulėtinti tempą ir apgalvoti savo atsakymus, kartu atidžiai klausantis, ką sako kitas asmuo. ,,Jeigu pastebite, kad jūsų pašnekovas darosi agresyvus, tuomet tikrai nėra prasmės toliau vystyti pokalbio, nes situacija darosi pavojinga. Saugokite save ir geriau pasitraukite iš tokios situacijos, nes tai, tikėtina, veda prie žodinės agresijos (pavyzdžiui, įžeidinėjimų, žeminimo) arba dar blogiau – fizinės agresijos. Galiausiai, aktyvi veikla puikiai padeda išsikrauti nuo stiprių emocijų, tad jeigu mes neturime jokio kito sprendimo, kaip išleisti esantį pyktį – aktyvi veikla gali būti būtent tai, kas padės mums pasijausti geriau ir palaikyti bendrą gerą nuotaiką,” – kaip apsaugoti save ir aplinkinius nuo pykčio priepuolių pataria Simona Kutavičė.