Viskam turi būti saikas

Kai termometro stulpelis pastarosiomis savaitėmis pakilęs per 30^oC temperatūros, o sekant vėlesnių dienų orų prognozes, ji net neketina ,,nusileisti“, išvydę nors kiek tamsesnius debesis, su palengvėjimu atsidūstame – galbūt sulauksime lietaus… Vis dėlto neįprastus vasaros karščius reikia atlaikyti šiandien.

Kaip rengtis, ką valgyti, gerti, kaip apsisaugoti nuo karščių, privalo žinoti ne tik suaugusieji, tačiau alinančios kaitros dienomis pirmiausia būtina pasirūpinti savo atžalomis, ypač mažamečiais vaikais. Patarimais, kurie atrodo gerai žinomi, bet juos prisiminti verta, dalinasi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Viltara Dūdienė.

Saugoti odą nuo saulės

– Karštomis vasaros dienomis, per patį vidurdienį, kiemuose, žaidimų aikštelėse matom lakstančius, žaidžiančius vaikus. Atrodo, kas čia blogo – juk vaikas gryname ore. O kaip yra iš tikrųjų?

– Saulė labai reikalinga – organizme gaminasi vitaminas D, pagerėja mūsų nuotaika, geriau jaučiamės. Tačiau viskas turi būti su saiku. Kūdikių ir mažų vaikų oda ypač jautri, nes negamina pakankamai melanino, greitai ,,nudega”. Todėl saugoti odą nuo saulės reikia nuo pat vaikystės, nes UV spindulių pažeidimai, gauti vaikystėje, išryškės sulaukus vyresnio amžiaus.

– Kokias klaidas tėvai daro ar ko nereikėtų daryti išsiruošiant su mažamečiu į lauką karštą vasaros dieną ar vykstant prie upės, ežero, jūros?

– Vengti buvimo atvirose vietose tada, kai saulė pikčiausia, ypač nuo 11 iki 16 val. Būtina naudoti apsauginį kremą nuo saulės, o po maudynių pakartotinai ištepti kūnelį tokiu kremu. Vaikai negali būti be galvos apdangalo, o jų rūbeliai turėtų būti natūralaus audinio, šviesūs ir ploni. Nepamiršti geriamojo vandens. Karštą dieną vanduo geriausiai malšina troškulį ir apsaugo nuo skysčių netekimo.

– Kada geriausias laikas su kūdikiais ir mažamečiais vaikais būti lauke?

– Geriausias laikas būti lauke – iki 11 val. ryto arba po 18 val. vakare.

Saugotis odos nudegimų

– Kokia turėtų būti vaikų apranga?

– Vaikai turi dėvėti natūralaus pluošto, šviesius, plonus rūbelius, kepurę su snapeliu ar skrybėlaitę, o didesni – ir kokybiškus akinius nuo saulės.

– Kaip suprasti, kada vaiko oda jau ,,nudegė“?

– Pažeista oda tampa sausa, parausta, ima peršėti. Vaikas nenori, kad jį glostytų ar apkabintų, nes ,,nudegusi” oda skausminga prie jos prisilietus. Esant stipresniems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų.

– Ko negalima daryti, kai nudega oda?

– Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – aliejinio pagrindo tepalų, kremų naudojimas ar kefyro, grietinės tepimas ant saulės sudirgintos odos. Nei kosmetiniu, nei maistiniu aliejumi nereikėtų tepti po saulės vonių nudegintos odos. Taip pat nerekomenduojama aliejumi tepti odos ir prieš kaitinantis saulėje. Tokios priemonės tik dar labiau paskatins įdegimą ir nudegimo riziką. Oda po nudegimo ypač jautri. Jos jokiais būdais negalima trinti, net ir rankšluosčiu šluostyti reikia labai atsargiai.

– Kokia pirmoji pagalba nudegus odai?

– Pastebėjus pirmuosius simptomus, būtina apsirengti ir pasislėpti pavėsyje ar pastate. Nedidelius nudegimus saulėje gydyti reikėtų pirmiausia uždedant šaltus kompresus arba kitu būdu atšaldant nudegusį odos plotą (pvz., nuplauti duše su vos drungnu vandeniu, apvynioti pažeistą vietą drėgna audinio skiaute). Šaldyti nudegusią saulėje odą reikia apie 10–15 minučių. Jei oda nudegė nestipriai, tiesiog gausiai ją tepti drėkinančiomis priemonėmis arba specialiu losjonu po saulės vonių. Būtina vartoti daug skysčių, ypač vandens.

Maudynės vandenyje

– Vaikai itin mėgsta maudynes vandenyje, bet tikriausiai ir čia turi būti saikas?

– Ir maudytis turi būti saikas. Vaikai po pusvalandžio maudynių turėtų išlipti iš vandens ir sušilti. Šlapią maudymosi aprangą pakeisti sausa arba susisukti į sausą rankšluostį.

– Jei vaiką ,,įkišome“ į spalvingą pripučiamą ratą, ar jau galime teigti, kad vandenyje jis bus saugus?

– Pripučiamos priemonės neapsaugos, jeigu vaikas pradės skęsti. Todėl vaikams galima lįsti į vandenį tik prižiūrint tėvams.

– Geriausiai karštą dieną, atrodo, galėtų atgaivinti ledai. Ar iš tiesų taip?

– Sultys yra puikus ingredientas ledams gaminti. Tad jais pasmaguriauti karštą vasaros dieną galima, tačiau ir čia nepamiršti saiko.

Malšinti troškulį vandeniu

– Kokie gėrimai geriausiai numalšina troškulį?

– Tinkamiausias gėrimas – vanduo. Dar galima rinktis nesaldytą žolelių ar vaisių arbatą.

– Kai karšta, vaikai praranda apetitą, kokį maistą galime jiems pasiūlyti, kad vaikas nebūtų alkanas?

– Gerti daugiau vandens, valgyti vaisius, daržoves, sriubas, košes. Vengti užkandžiauti, laikytis mitybos režimo.

– Kuo daugiausiai ar dažniausiai skundžiasi mažylių tėveliai, vasarą apsilankę pediatro kabinete?

– Pastaruoju metu dažniausiai skundžiasi karščiavimu, vabzdžių įgėlimais, viduriavimu ir peršalimu.

Apsisaugoti nuo peršalimo

– Gal ir keista, bet tikriausiai net vasarą neišvengiama peršalimo. Kada galima peršalti?

– Ūminės kvėpavimo takų infekcijos – dažnas reiškinys ir vasarą. Vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys senjorai ypač jautrūs karščiams ir dideliems oro temperatūros svyravimams. Įšilę žmonės gaivinasi gėrimais, kurie atvėsinti ledukais, valgo ledus, lenda po šaltu dušu ar maudosi dar neįšilusiuose vandens telkiniuose. Tačiau tokios maudynės, ypač jei ilgai neišdžiūsta maudymosi kostiumėlis, sėdima ant drėgnos žemės ar šaltų akmenų, gali prišaukti ir šlapimo takų infekciją. Kai smarkiai įkaitę žmonės lenda į šaltą jūrą, tai stresas organizmui, didžiulis išbandymas imuninei sistemai. Kai organizmas neatlaiko tokio krūvio, prasideda sloga, pradeda skaudėti gerklę, vargina kosulys.

– Kokių rekomendacijų galite duoti suaugusiems?

– Tokias pačias, kaip ir vaikams.

– Ar išeitis atsivėsinti kondicionieriumi? Kokia turėtų būti atvėsintos patalpos ar automobilio vidaus temperatūra, kad nepakenktume savo sveikatai?

– Per karščius žmonės stengiasi būti kondicionuojamose patalpose, ginasi nuo tvankumos automobiliuose įjungdami kondicionierius, atidaro langus ir nevengia skersvėjo. Staigus temperatūros pasikeitimas gali pakenkti sveikatai, galima peršalti. Todėl tarp patalpos ir lauko temperatūros skirtumas turėtų būti ne daugiau 4–6 laipsniai.

Rinktis lengvesnį maistą

– Koks dienos meniu suaugusiesiems būtų tinkamiausias, kokių patiekalų reikėtų vengti?

– Pasirinkti lengvesnį maistą, valgyti po nedaug, bet dažniau. Tinkamas pasirinkimas – lengvos daržovių salotos, sriubos (ypač šaltsriubės), troškiniai. Užkandžiauti galima vaisiais, uogomis, trapučiu ar duonele su užtepėlėmis, ar sumuštiniu. Reikėtų vengti sunkiau ir ilgiau virškinamo maisto, pavyzdžiui, baltymų ir daug skaidulų turinčių produktų, kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio.

– Ar tinka troškuliui malšinti gazuotas vanduo?

– Gazuotame vandenyje esanti angliarūgštė gali sudirginti skrandžio gleivinę, dėl šios priežasties žmonėms, turintiems skrandžio problemų, rekomenduojama gerti negazuotą vandenį. Taip pat negazuotą vandenį reikėtų rinktis žmonėms, kuriuos vargina vidurių pūtimas, dažnai genda dantys.

Saugotis traumų

– Vasarą padažnėja ir traumų. Kokios dažniausiai ištinka suaugusiuosius?

– Lūžiai sudaro apie 20 proc. sužeidimų, 80 proc. – minkštųjų audinių pakenkimai, raiščių trūkimai, patempimai, pjautinės, durtinės, muštinės žaizdos. 

– Kokių atsargumo priemonių suaugusieji turi laikytis būdami prie vandens telkinių?

– Nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose. Nesimaudyti sočiai pavalgius ar apsvaigus nuo alkoholio. Nenerti staiga į vandenį, ilgai buvus saulėkaitoje. Neplaukti per toli nuo kranto. Neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.