Visa tiesa apie Laisvės paukštę

Dienos šviesą ir skaitytojus pasiekė ketvirtoji menininko, sportininko, verslininko, o dabar save išdidžiai dar ir senjoru vadinančio Algio Augustaičio knyga. Naujausias kūrinys pavadintas romantišku pavadinimu „Laisvės paukštė mano delne“. 

A. Augustaitis neslėpė, jog naujausias jo kūrinys paskutinis. Daugiau knygų rašyti jis neketinąs.

Susirinkusiesiems į knygos sutiktuves autorius atviravo: „Tai paskutinė mano knyga. Rašiau kartu su tėčiu, rašiau vienas. Pasakiau viską. Ši knyga paskutinis išgyvenimų žvilgsnis į praeitį iš dabarties. Man laisvė yra labai brangi. Matyt, dėl to vis grįžtu ir grįžtu prie to, kokia kaina ji pasiekta. Dabar mėgausiuosi ramesniu gyvenimu. Artimuosius nejuokais pagąsdinu, kad galbūt grįšiu prie muzikos.“
Knygą „Laisvės paukštė mano delne“ A. Augustaitis rašė maždaug metus. „Man tėvelis paliko plunksną ir išmokė draugauti su literatūros mūzomis. Negalėjau tos dovanos ignoruoti“, – sakė A. Augustaitis. Pasak autoriaus, knygoje yra daug atvirų prisiminimų, nepagražinto žvilgsnio į skausmingus ir džiugius dalykus. Knygoje aprašomi labai sudėtingi laikai, tačiau tai padaryta su nepaprastu humoro jausmu ir lengvumu.

„Laisvės paukštė mano delne“ – ketvirtoji Algio Augustaičio knyga.

Knygos redaktorė Algio Augustaičio marti Renata Augustaitienė apie šį kūrinį pasakė labai šiltus žodžius: „Ši knyga – pamoka mums. Atrodo, taip sklandžiai viskas Algio gyvenime klostėsi, tarsi pagal knygos scenarijų – teliko paimti plunksną ir viską suguldyti ant popieriaus. Bet pažvelgtume giliau, – tai tragedijos, skausmo, sunkaus darbo ir be galo siekiamo tikslo – turėti geriau, idėjų, minčių ir svajonių persmelktas gyvenimas.“
A. Augustaitis pasidalijęs knygos rašymo ypatumais juokavo, kad jis tikrai bus dažnas svečias Kėdainiuose, net jei kai kurie kėdainiečiai ir liks nepatenkinti perskaitę tai, kas parašyta ketvirtojoje jo knygoje.