Vis daugiau 30-mečių patiria insultą ir infarktą – kūnas visada įspėja, tik ne visi išgirsta

Insultas ir infarktas nebėra tik vyresnių žmonių problema – šios diagnozės vis dažniau nustatomos ir trisdešimtmečiams.

Nors kūnas visada siunčia įspėjamuosius signalus, daugelis jų nepaiso arba painioja su laikinu nuovargiu. Didžiausia rykšte medikai vadina greitąjį maistą ir pateikia sąrašą produktų, kurių pirmiausia turėtume atsisakyti.

„Jauniausiam mano pacientui, patyrusiam insultą, buvo vos 27-eri.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis labiau jaunėja ir tai tiesioginis mūsų kasdienio gyvenimo veidrodis: per mažai judame, valgome per daug perdirbto maisto ir gyvename nuolatinėje įtampoje“, – sako reabilitacijos ir fizinės medicinos gydytoja Eimantė Raišienė.

Kokius signalus siunčia kūnas?

Kraujotakos sistemos sutrikimai dažnai vadinami „tyliąja epidemija“, nes daugelis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių akivaizdžių simptomų.

Kai kraujagyslėse pradeda formuotis ateroskleroziniai pakitimai, pamažu didėja kraujospūdis, žmogus paprastai jaučiasi visiškai sveikas.

„Pirmieji ryškesni požymiai dažnai pasirodo tik tada, kai liga jau progresuoja. Tačiau laiku pastebėjus pokyčius dar galima daug ką pakeisti gyvenimo būdu. Pastebime, kad į sanatorijas vis dažniau atvyksta jauni žmonės ne tik po diagnozių, bet ir sąmoningai, norėdami koreguoti savo įpročius“, – sako Birštono sanatorijos gydytoja E. Raišienė. 

Trys įspėjamieji ženklai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, dažnai yra subtilūs, bet reikšmingi: staigus vienos veido pusės ar rankos nutirpimas, trumpalaikis kalbos sutrikimas, įvairūs galvos skausmai.

Šie simptomai gali trukti vos kelias minutes ar valandą ir dažnai praeina savaime, todėl daug kas jų nepastebi, tačiau jie gali būti pirmieji įspėjamieji ženklai apie gresiantį insultą ar infarktą.

Anot medikų, atpažinus šiuos signalus, būtina atlikti išsamius tyrimus. 

Kada pradėti tikrintis?

Gydytoja E. Raišienė pabrėžia, kad aukštas kraujospūdis – vienas svarbiausių įspėjimų, jog žmogus patenka į didesnės rizikos grupę patirti insultą ar infarktą.

Vis dėlto, pasak medikės, nemažai žmonių toleruoja aukštą spaudimą ir nė nepastebi, kad jis pasikeitęs.

„Anksčiau insultas ar infarktas dažniausiai ištikdavo vyresnius nei 50 metų žmones, todėl ir profilaktinius patikrinimus siūlydavome pradėti nuo šio amžiaus. Tačiau dabar bent kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą reikėtų pradėti jau nuo trisdešimties“, – sako gydytoja E. Raišienė.

Pasak gydytojos, pirmiausia reikėtų reguliariai matuoti arterinį kraujospūdį. Taip pat svarbu atlikti bendrą kraujo tyrimą ir įvertinti cholesterolio rodiklius – jie padeda suprasti, ar kraujagyslėse neprasideda ateroskleroziniai pakitimai.

Ne mažiau reikšminga pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, nes ankstyvas cukrinio diabeto požymis gali būti nepastebimas, nors jis tiesiogiai veikia kraujotaką ir kraujagyslių būklę. 

„Rizikos grupių žmonėms – tiems, kurie turi antsvorio, rūko, vartoja daug greitojo maisto ar kurių šeimoje yra buvę ankstyvų širdies ligų, – vertėtų šiuos tyrimus atlikti du kartus per metus. Kai kraujagyslėse vyksta pokyčiai, vėliau jie baigiasi insultu ar infarktu. Todėl profilaktika – geriausias vaistas“, – pabrėžia E. Raišienė.

Ką svarbu įtraukti į maisto racioną?

Gydytojai pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių siekiant apsaugoti širdį ir kraujagysles – peržiūrėti savo gyvenimo būdą ir maisto racioną.

„Į sanatoriją atvažiavę žmonės dažnai tikina, kad nevalgo saldumynų, tačiau cukraus gausu kasdieniuose produktuose – duonoje, makaronuose, jogurtuose, padažuose. Visa tai prisideda prie antsvorio. Dauguma mūsų valgo per daug ir gyvūninės kilmės riebalų, kurie kaupiasi kraujagyslėse ir trikdo jų veiklą“, – sako reabilitacijos ir fizinės medicinos gydytoja E. Raišienė.

Pasak jos, tinkamiausias pasirinkimas – Viduržemio jūros dieta. Tai mitybos principas, paremtas mažesniu gyvūninės kilmės riebalų kiekiu ir didesniu augalinių produktų vartojimu.

Kasdieninėje mityboje turėtų dominuoti alyvuogių ar sėmenų aliejus, šviežios daržovės, vaisiai, žuvis, visadalių grūdų produktai, ankštiniai, riešutai. Tokia mityba ne tik mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir gerina kraujagyslių elastingumą.

„Principas labai paprastas – pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės. Padažus geriau keisti nerafinuotu sėmenų arba alyvuogių aliejumi. Taip pat svarbu stebėti, kiek suvartojame druskos – ji yra viena pagrindinių aukšto kraujospūdžio priežasčių. Dienos norma – ne daugiau kaip vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant ir paslėptą druską, esančią duonoje, sūriuose, padažuose ar pusfabrikačiuose“, – akcentuoja gydytoja.

Kaip padėti sau be vaistų?

Siekiant išvengti insulto ir infarkto, ne mažiau svarbūs ir gyvensenos įpročiai. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią kraujotaką. Mankštai ar judėjimui būtina skirti bent po valandą 4–5 kartus per savaitę. 

„Kasdienis judėjimas – pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, lengvi pratimai ar net šiltos vonios – labai svarbūs kraujotakai. Kai judame, ypač dirba kojų raumenys, kurie tarsi „antra širdis“ padeda kraujui pakilti iš apatinių galūnių atgal į širdį. Stiprėjant šiems raumenims, pagerėja venų veikla, kraujas cirkuliuoja tolygiau, o širdis nepatiria tokio didelio krūvio“, – aiškina E. Raišienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad sistemingai sveikų įpročių mokytis padeda ne tik kasdienė rutina, bet ir struktūruota aplinka, kurioje žmogus gali saugiai stebėti savo kūną.

„Sanatorijos ar reabilitacijos centrai – puiki galimybė išmokti tinkamo ritmo, mitybos principų ir pratimų, kurie ilgainiui tampa kasdieniu įpročiu“, – sako gydytoja.