Lina Pranckevičiūtė
Vilainiuose žolės padegėjai taip įsismarkavo, kad ugniagesiai ten važiuoja ne po kartą per dieną. Pažeidėjams nerūpi, kad netoli yra gyvenamieji namai, vaikų ugdymo įstaiga.
Trečiadienio vidurdienį gautas mokyklos-darželio „Obelėlė“ direktorės pranešimas, kad Vilainių k., Melioratorių g., maždaug 30 metrų nuo darželio, dega didelis plotas žolės, vėjas pučia šios įstaigos kryptimi, gali kilti grėsmė darželiui.
Į įvykio vietą atskubėję Kėdainių PGT ugniagesiai gelbėtojai turimomis priemonėmis užgesino vieno hektaro plote degusią žolę.
Ugnis taip pat buvo apėmusi 4 arus ražienų, buvo pradėjęs smilkti ir medis, jį irgi teko perlieti vandeniu.
Kad nekiltų grėsmė netoli esantiems pastatams, gaisravietėje ugniagesiams teko padirbėti beveik valandą.
Po kelių valandų, 17.02, gautas dar vienas „Obelėlės“ darbuotojos pranešimas, kad prie darželio vėl padegta žolė. Išdegė dar 20 arų žolės. Gaisrą Pramonės ugniagesių komanda užgesino per 15 minučių.
Apie gaisrą informuota policija
„Pranešant apie gaisrą buvo teigta, kad įvykio vietoje buvo pastebėtas vyras su šunimi, manoma, kad galbūt jis padegė žolę. Ši informacija buvo perduota policijai ir gaisrus tiriančiam inspektoriui“, – teigia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė.
Jau ne pirmas gaisras
Ugniagesių duomenimis, vos prieš dvi dienas Vilainiuose buvo kilęs dar vienas panašus gaisras. Tąkart irgi degė sausa žolė maždaug 30 arų plote. Šio gaisro aplinkybės taip pat yra tiriamos. Jei būtų nustatyti asmenys, padegę žolę, jiems grėstų atsakomybė.
Neatsargus elgesys ar tyčinė veika?
Kaip teigia Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas, žolės deginimas yra kasmetinė problema, kurią nulemia neatsargus žmonių elgesys, o kartais – tyčinė veika.
Jei orai būna saulėti, gyventojai pradeda tvarkyti savo aplinką, bando sudeginti sugrėbtas atliekas, nugenėtų medžių šakas, tačiau nesilaiko numatytų reikalavimų, nepagalvoja, kad ugnis gali lengvai išplisti.
„Noriu akcentuoti, kad mieste kurti laužus yra draudžiama, o kaimo teritorijose leidžiama deginti tik išlaikant 30-ies metrų iki pastatų atstumą. Prieš įkuriant laužą būtina atsižvelgti į esamas oro sąlygas. Jei pučia stiprus vėjas, ugnies negalima kurti. Jei vėjo nėra, labai svarbu apkasti būsimą laužavietę, kad ugnis neplistų, papildomai galima ir vandeniu aplieti aplink.
Deginant šakas, geriau yra jas dėti palaipsniui, o ne sukrauti į didelę krūvą ir padegti, nes tada ilgiau dega, liepsnos kyla aukštai, ugnį sunku suvaldyti. Jokiu būdu negalima palikti degančio laužo be priežiūros.
Negalima tokio darbo patikėti nepilnamečiams. Visada pravartu šalia turėti bent vieną kitą kibirą vandens, taip pat kastuvą, kuriuo būtų galima užkasti žemes ant baigiančio degti laužo.
Jei degant laužui žiežirbos ima sklisti plačiai, o netoli yra gyvenamųjų ar ūkinių pastatų, šiltnamių, laužą reikia nedelsiant gesinti.
Baigus degti laužui, pelenų jokiu būdu negalima pilti į konteinerius, nes jie gali užsiliepsnoti. Būtina laužavietę užlieti keliais kibirais vandens arba užpilti žemėmis ar smėliu.
Svarbu įsitikinti, kad ugnis yra visiškai užgęsusi. Net ir po kokio pusvalandžio, o jei deginate vakare, prieš einant miegoti, būtina dar kartą patikrinti, ar žiežirbos vėl nepradėjo smilkti“, – vertingais patarimais dalijasi Kėdainių PGT vadovas.
Neatsakingi gyventojai jau sulauks baudų
Ilgametė patirtis rodo, kad žolės bei atliekų deginimo gaisrai prasideda vos tik nutirpsta sniegas ir tęsiasi kartais net iki gegužės. Gaisrų mastai būna mažesni, jei orai būna lietingi ir greičiau suželia nauja žolė. Pavyzdžiui, 2024 m. iki kovo 26 d. Kėdainių rajone atvirose teritorijose buvo kilę 3 gaisrai, o 2022 ir 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – po beveik 20 gaisrų (apie 10 atvejų, kuomet degė pievos). Šiemet ugniagesiai jau 9 kartus važiavo gesinti gaisrų atvirose teritorijose (penkiais atvejais degė pieva).
Visi žolės deginimo gaisrai, ypač, jei jie išplinta ir sukelia grėsmę aplink gyvenantiems žmonėms ar jų turtui, yra kruopščiai tiriami, aiškinamasi, kas juos sukėlė. Jei nesilaikoma saugaus atstumo deginant laužus, irgi yra taikoma atsakomybė.
„Galiu pasakyti, kad pastarosiomis dienomis dviem Kėdainių rajono gyventojams (vienas iš Pelėdnagių, kitas – iš Josvainių seniūnijos) už tai, kad nesilaikė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 18 punkto, yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir yra skirtos baudos“, – teigė Kėdainių PGT viršininkas A. Eidimtas, tuo pačiu įspėdamas ir kitus gyventojus, kad už žolės deginimą gali tekti susimokėti baudas, siekiančias kelis šimtus, o jei gaisras išplinta į miško teritorijas, net ir du tūkstančius eurų.
Tačiau, ne baudos yra blogiausia, o tai, kad tokių gaisrų metu žūsta žmonės, gyvūnai, stipriai niokojama gamta. Kita vertus, tokių gaisrų gesinimas pareikalauja daug ugniagesių pastangų ir užima daug laiko. O juk tuo metu kitur gali kilti dar rimtesnės nelaimės, kai reikia nedelsiant gelbėti žmonių gyvybes! Todėl prašoma visų gyventojų elgtis labai atsakingai ir visada apgalvoti, ar tikrai reikia kurti laužą ir ar esate pasiruošę atvejams, jei ugnis taptų nevaldoma.
Naujienų agentūra ELTA praneša, jog praėjusią parą šalies ugniagesiams 11 kartų pranešta apie įvairiose šalies vietose užsidegusią žolę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, žolė trečiadienį degė Kauno, Kėdainių, Jonavos, Prienų, Raseinių, Kaišiadorių, Vilkaviškio rajonuose.
