Viešojoje bibliotekoje – nauja paroda

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje nuo balandžio 16 dienos veikia fotografo Algimanto Žižiūno paroda „…neišėjusiems sugrįžti…“.

Išeivijos lietuvių portretai

Antro aukšto parodų erdvėje eksponuojami portretai – fotografijų ciklo „Veidai ir mintys“, kurį sudaro daugiau nei 1 800 portretų, dalis. Paroda skirta ne tik prisiminti savo valstybės istoriją, tačiau ir padėkoti išvykusiems, tačiau nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrusiems žmonėms.

1988–1990 m. – Lietuvos laisvės, vilčių, ryžto ir drąsos metai. Laisvėjanti šalis, aktyvi Sąjūdžio veikla, noras pamatyti savo gimtinę ar tėvų šalį skatino pasaulio lietuvius vykti į gimtąjį kraštą. Po daugiau nei keturiasdešimties metų karo išvyti migrantai vėl galėjo koncertuoti, rengti kūrybos vakarus, konsultuoti mokslo, verslo klausimais ar paprasčiausiai lankytis gimtinėje, išvengdami nuolatinės saugumo įstaigų priežiūros.

1989 metais fotografas Algimantas Žižiūnas įamžino daugelį žymių išeivijos lietuvių, atvykusių aplankyti Lietuvos iš įvairių pasaulio šalių. Iš beveik dviejų šimtų užsienio lietuvių portretų parodai „…neišėjusiems sugrįžti…“ atrinktos 26 fotografijos, kuriose įamžinti politikai, visuomenės veikėjai, rašytojai, redaktoriai, žurnalistai, dailininkai, dainininkai, muzikantai, aktoriai, mokslininkai ir fotografai. Eksponuojami portretai papildyti originaliais užrašais – fotografuojamų žmonių mintimis, įžvalgomis, linkėjimais atgimstančiai Lietuvai.

Prasmingi autografai

Įvairūs žmonės, skirtingos mintys, nuoširdūs linkėjimai, įdomūs pamąstymai. Ypač išeivijai tuo metu aktualūs klausimai: kur likti? Grįžti ar ne? Vis dar trapus džiaugsmas dėl laisvės, galimybės grįžti ir nerimas dėl pokyčių, nežinomybė dėl ateities grįžus. Puikiausias to meto daugelio išeivių minčių atspindys, dabar jau a. a. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvio žurnalisto, radijo stoties „Amerikos balsas“ vedėjo Romo Sakadolskio 1989 m. prie portreto užrašytos mintys:

„Besiklausant Sibiro tremtinių dainų Vilniaus Alumnate, prisimena išeivijos prozos meistro Mariaus Katiliškio romanas „Išėjusiems negrįžti“, Vokietijoje gimusiam, anapus Atlanto užaugusiam lietuviui netolimoje ateityje gali tekti savęs paklausti – neišėjusiam sugrįžti?“

A. Žižiūno darbas išskirtinis dėl autoriaus entuziazmo, pastangų – atkaklus fotomenininkas su fotografuojamu žmogumi susitikdavo ne vieną kartą, o keletą, kol puikų portretą papildydavo nuoširdus ir prasmingas autografas.

Parodos rengėjai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka. Paroda veiks iki gegužės 17 d. Bibliotekos adresas: Didžiosios Rinkos aikštė 5, Kėdainiai

Apie autorių

Algimantas Žižiūnas – fotomenininkas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų autorius ir iliustratorius, visuomenininkas.

Gimė 1940 01 10 Kaune, Onos Rozenbergaitės-Žižiūnienės ir Kazimiero Žižiūno šeimoje. Abu tėvai yra kilę iš Anciškio Kėdainių rajone. Rozenbergų šeimos namas dar tebestovi šiame miestelyje prieš bažnyčią. Algimantas Žižiūnas baigė Anciškio pradinės mokyklos 1 klasę ir šiame ramiame kampelyje praėjo jo vaikystės vasaros pas močiutę Kotryną Rozenbergienę ir dėdę Antaną Rozenbergą.

Tėvas Kazimieras Žižiūnas žuvo 1941 birželio sukilimo metu, palaidotas bendrame kape buvusiose senosiose miesto kapinėse Kauno centre. Motina Ona Rozenbergaitė-Žižiūnienė liko viena su dviem mažamečiais vaikais Genovaite ir Algimantu.

1951–1959 m. A. Žižiūnas mokėsi Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje, kur baigė 8 klases. 1956–1957 m. dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, buvo keletą dienų įkalintas, tardomas. Jam išėjus į laisvę, KGB „priežiūros“ šleifas lydėjo jį visą sovietmetį.

1959–1960 m. dirbo Radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institute pagalbiniu darbininku, kartu 1959–1960 m. vakarais mokėsi vidurinėje mokykloje. 1963 m. baigęs Kauno maisto pramonės technikumą pagal paskyrimą dvejus metus dirbo Anykščių vyno gamykloje. Vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse, technikume pradėjo fotografuoti.

1963–1970 m. gyveno Anykščiuose, čia pradėjo žurnalisto ir fotomenininko kūrybinį kelią. Fotografavo, rašė į laikraščius ir žurnalus, dalyvaudavo respublikinėse ir tarptautinėse fotoparodose, suorganizavo pirmąją Anykščių rajono fotomėgėjų darbų parodą.

1965–1973 m. neakivaizdžiai studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, įgijo žurnalisto išsilavinimą, dirbo įvairiuose leidiniuose. 1970 m. persikėlė gyventi į Vilnių ir iki šiol gyvena sostinėje. Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, taip pat kaip fotomeno kūrėjas.

1988–2016 m. surengė daugiausia parodų iš ciklų „Veidai ir mintys“; „Anciškis – Lietuvos vidurys“; „Mano vizijų moterys“. 2005 m. kultūros ministro įsakymu A. Žižiūnui suteiktas meno kūrėjo statusas.

2009–2015 m. padovanojo Lietuvos valstybei savo viso gyvenimo darbą – asmeninį fotografijų ir negatyvų archyvą, tarp kurių ir 1500 vnt. kolekcija „Veidai ir mintys“, kuri buvo kurta daugiau kaip 30 metų (saugoma Valstybės archyvo Fotodokumentų skyriuje).

Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys.

Fotografas yra surengęs per trisdešimt ciklo „Veidai ir mintys“ fotoparodų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tai Lietuvos žinomų žmonių ir svečių portretai. Fotografo prašomi, portretuojamieji šalia portreto užrašydavo credo apie savo profesiją, kūrybą, gyvenimą. Intensyviai dirbdamas, autorius sukaupė per 1500 fotolakštų. Ši kolekcija yra įrašyta į agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygą (2003). Viena žymiausių jo darbų temų – „Senovinės kupiškėnų vestuvės“.

Surengė 43 personalines parodas Lietuvoje (tarp jų – ir Kėdainiuose, 2015, 2018), Rusijoje, Turkmėnijoje, Ukrainoje. Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Rusijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, JAV, Norvegijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Italijoje, Švedijoje. Fotomenininkas kūrė ir grožinę literatūrą: rašė eiles, apsakymus, fotonoveles (yra šio žanro pradininkas).

Beveik dešimtmetį bendravo su Anciškio (Kėdainių r.), iš kurio yra kilę jo tėvai ir seneliai, pradinės mokyklos moksleiviais. Paskelbęs metų temą, rengdavo jiems piešimo konkursus, kurių rezultatus skelbė per Porciunkulės atlaidus apdovanodamas vaikus piešimo reikmenimis, vertingomis knygomis, albumais ir paties įrėmintomis savo darytomis meninėmis Anciškio nuotraukomis. Anciškio vaikams fotomenininkas rengė mažas vietovės tyrinėjimo ir senienų rinkimo ekspedicijas, mokė pažinti gimtąsias vietas, žinoti jų istoriją, gamtą ir visa tai saugoti bei vertinti. Taip pat kartu su Ramygalos ir Vadoklių vidurinėmis mokyklomis Anciškyje rengdavo literatūrinius poezijos pavasarėlius, į kuriuos pasikviesdavo ir Lietuvos rašytojus. Ilgą laiką rėmė Anciškio gyventojus surinkta labdara.

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos, „Kėdainių mugės“ inf.

(Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos; Algimanto Barzdžiaus nuotr.)