Vienuoliktosiose improvizacijose – auklės paieškos

Ką daryti, kai iš namų staiga dingsta auklė, kuri puikiai susidoroja ir su mažylio priežiūros, ir su namų ruošos darbais? Tikrai nereikia panikuoti, o skubiai imtis naujos auklės paieškų.

Saulius Sinickis negaili patarimų Eglei Kuprijanovienei, kaip suvaldyti sceninį jaudulį tradicinėse muzikinėse improvizacijose.

Būtent apie tai šįkart bus tradicinės jau vienuoliktosios Kultūros centre organizuojamos muzikinės improvizacijos. Karlsonas ir Mažylis pasigenda namų tvarkytojos Frekenbok. Kurį laiką pasvarstę, ką daryti, jie imasi naujos auklės paieškų.
Kaip jiems seksis, bus galima pamatyti gruodžio 27 dieną net tris kartus (12, 15.30 ir 18.30 val.) surengtuose pasirodymuose.

Pasirodys apie šimtas mėgėjų artistų
Pasak improvizacijų režisierių Astos Bartkuvienės ir Daivos Urbonienės, šiųmečiame vaidinime ruošiasi pasirodyti apie šimtas artistų mėgėjų. „Iš viso ruošiame dvidešimt penkis numerius. Mūsų visa komanda stengiasi viską padaryti taip, kad ir artistams, ir žiūrovams būtų smagu, ir visi išsiskirstytų puikios nuotaikos. Mes siekiame gražaus, įdomaus ir estetiško reginio. Panašu, jog mūsų siekiai išsipildo, nes jau daugiau kaip dešimtmetį rudenį prasideda skambučiai į Kultūros centrą su klausimais, ar improvizacijos bus. O žiūrovai didžiąją dalį bilietų išperka dar net nepaskelbus renginio reklamų“, – sakė D. Urbonienė. Moteris sakė, kad po dvejų metų muzikinių įstaigų ir kolektyvų varžytuvių buvo sugrįžta prie senojo improvizacijų modelio, nes dainomis kautis norinčiųjų buvo mažiau negu dainuoti ir šokti be kovos.
Asta Bartkuvienė labiausiai džiaugėsi, kad improvizacijose netrūksta senbuvių dalyvių, kurie gerokai palengvina režisierių darbą: „Tie, kas ateina vaidinti ne pirmą kartą, puikiai žino, ko iš jų tikimasi. Nors jaudulio premjeros dieną vienodai matome ir naujokų, ir senbuvių akyse. Mes nuoširdžiai vienodai dėkojame visiems aktoriams, kurie negaili savo laiko, iki dešimto prakaito dainų skambesį ir šokių judesius šlifuoja repeticijose, kad vaidinimuose kuo geriau pasirodytų. Esame mėgėjai, tačiau ne iš kelmo spirti.“

Improvizacijomis užkrėtė ir žmoną
Keturiasdešimtmetis Saulius Sinickis, ilgus metus dirbęs Kėdainių rajono policijos tardytoju bei vyriausiuoju kriminalistu tyrėju, šiuo metu užimantis advokato Vytauto Bučiaus padėjėjo pareigas, muzikinėse improvizacijose dalyvauja nuo pirmųjų kartų.
„Mėgstu dainuoti, scenos nebijau, tai, matyt, ir kritau renginio organizatoriams į akis. Pirmųjų improvizacijų išvakarėse sulaukiau režisierių kvietimo, jį priėmiau su malonumu. Mane scenoje užgrūdino koncertai su kameriniu choru „Ave musica“ ir dalyvavimas televizijos projekte „Chorų karai“. Laiko dainavimui visada randu, o labiausiai džiaugiuosi, kad improvizacijomis susidomėjo ir mano žmona Jurgita, kuri šįmet irgi dalyvaus projekte. O aš pats į sceną lipsiu net du kartus – su žmona ir „Aistruolio“ komandos krepšininkais“, – dalyvavimo muzikinėse improvizacijose įspūdžiais dalijosi S. Sinickis.

Žavi naujos pažintys ir galimybės
Sauliaus patarimų, kaip įveikti scenos jaudulį, improvizacijų išvakarėse klausė antrąsyk projekte dalyvausianti „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Eglė Kuprijanovienė. Veikli moteris sakė, kad tokia pramoga ją įtraukė tarsi savotiškas liūnas: „Pirmajai improvizacijų avantiūrai pernai mus įkalbino kolegė Jolita. Ji ne kartą padėdavo ruošti projekto šokėjus. Kai pabandžiau, labai patiko, tad šįmet net dvejonių nebuvo dalyvauti ar ne. Labiausiai improvizacijose žavi tai, kad į jas susirenka neprofesionalai dainų ir šokių mylėtojai. Čia pažinau labai daug įdomių ir skirtingų žmonių. Dainuodami ir šokdami esame visi lygūs. O to jausmo, kai iš jaudulio į kulnus nusirita širdis prieš lipant į sceną, neįmanoma nusakyti.
Džiaugiuosi, kad mano sprendimą šokti palaiko šeima. Labai nekantriai laukiu pasirodymo ir į jį kviečiu visus kraštiečius – renginys kaip visada bus įdomus ir nepakartojamas.“