Vienuolikmetis Dominykas – spalvinimo knygelės autorius

Keturias klases mokykloje – darželyje „Puriena“ baigęs Dominykas Naprys vasarą pasitiko su nemenku jauduliu – berniukas nekantriai laukė pasirodant jo pirmosios spalvinimo knygelės „Ufoluidekai“.

Dominyką Naprį spalvinimo knygelės leidybai įkvėpė mokytoja Rasa Juknevičienė.

Vienuolikmečio knygelė su 24 spalvinimui skirtais piešiniais tėvų lėšomis išleista 100 egzempliorių tiražu.

Fantazijos vaisius – Luido planeta
Dominyko mokytoja Rasa Juknevičienė jau kuris laikas žavėjosi mokinio gebėjimu fantazuoti ir fantazijas reikšti ant popieriaus lapo. „Dominykas labai šaunus vaikas. Jis turi itin lakią vaizduotę. Daug kalba apie įsivaizduojamus pasaulius. Jam patinka savo vaizduotės vaisius perkelti ant popieriaus. Be to, jis labai domisi gamtos mokslais. Kai per pamokas susipažinome su Saulės sistema ir jos planetomis, pamačiau, kaip suspindo Dominyko akys. Netrukus jis pradėjo man pasakoti apie išgalvotą nepastebimą Žemės palydovą – Luido planetą. Vaizdingi pokalbiai netruko atsispindėti piešiniuose. Vienus jų berniukas atnešdavo iš namų, kitus mikliai sukurdavo per pertraukas. Taip Dominykas ne tik vaizduotėje sukūrė savąją planetą, bet ir apgyvendino ją vaizduotės būtybėmis“, – nekasdienę mokinio istoriją prisiminė R. Juknevičienė.

Į knygelę sudėti 24 Dominyko piešiniai.

Kiekvienas ufoluidekas skirtingas
Pats Dominykas atviras – fantazuoti jam – vieni juokai: „Man labai patinka kurti visokias istorijas. Tačiau prieš gerą pusmetį aš sustojau ties savo sugalvota Luido planeta ir jos gyventojais. Man labai patiko juos piešti ir galvoti ufoluidekams vardus. Nė vienas jų nėra pavadintas žmogaus vardu. Visi – skirtingi, savaip įdomūs ir turi tam tikras misijas mano įsivaizduojamoje planetoje. Patį pirmąjį sugalvojau Gyzmą, vėliau atsirado Pripsas ir Šeris. Pradėjęs kurti kasdien nupiešdavau po vieną ar dvi būtybes. Man pati mieliausia Cisko, nes ji drąsi ir mėgsta būti atsiskyrusi, o štai Pinčė, labai panaši į batą, yra muzikantė. Špokė – savotiška planetos sargybinė, nes moka daug kovos menų“, – savo sukurtas būtybes vardijo Dominykas.

Dominyklo klasės draugai džiaugėsi dovanų gavę po spalvinimo knygutę.

Po parodos – knygelė
Mokytoja pamačiusi, kaip mokinys įsijautė į įsivaizduojamos planetos apgyvendinimą, pasiūlė mažajam dailininkui surengti parodą. „Dominykas su dideliu susidomėjimu suskubo nešti piešinius ir jų prisikaupė tiek, kad net į parodą nesutalpinome. Tada pasitarę su Dominyko tėveliais nutarėme, kad būtų visai smagu išleisti spalvinimo knygelę, į kurią sudėtume Dominyko sukurtus ufoluidekus. Taip ir ėmėmės darbų. Jie kiek užsitęsė, todėl nespėjome knygos į pasaulį paleisti iki vaikų mokyklos pabaigtuvių“, – sakė R. Juknevičienė.
Vos tik knygelė, dar visa kvepianti spaustuvės dažais, buvo užbaigta, Dominykas kartu su mokytoja R. Juk­nevičiene susikvietė visus jaunojo kūrėjo klasės draugus į spalvinimo knygelės pristatymą. „Aš savo planetą ir jos gyventojus pamačiau vienaip. Galbūt jūs juos nuspalvinsite kitaip ir atrasite savas būtybes“, – šypsodamasis knygeles draugams dovanų dalijo Dominykas.