Artėjanti rugsėjo 1-oji galvos skausmą kelia ne tik švietimo darbuotojams, svarstantiems, kaip reikės mokyklose įgyvendinti krūvą nurodymų saugantis koronaviruso. Tos pačios dienos su nerimu laukiama ir rajono seniūnijose, kurios baiminasi, kad nuo rugsėjo 1 dienos rajono valdančiųjų sprendimu taps mažiau savarankiškos – nebevaldys ir taip ribotų savo finansų. Baugina ir galima sumaištis.

Perkelia į savivaldybę

„Siekiant optimizuoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų buhalterinės apskaitos darbą, sumažinti seniūnijose apskaitos darbuotojų 22,7 etato, iš jų perkelti į savivaldybės administraciją 17,2 etato“, – tokį sprendimą, įsigaliosiantį jau netrukus, rugsėjo 1 dieną, priėmė valdantieji Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje liepos 3 dieną.

Optimizuoti, pasak žodynų, reiškia „rasti geriausią variantą, sprendimą“. Tačiau „Kėdainių mugė“ liepos 14 dieną jau rašė, kad sprendimas panaikinti finansininkų etatus seniūnijose ir perkelti juos į savivaldybės administraciją seniūnijoms – ne pats geriausias. Juk seniūnai – arčiausiai žmonių esantys valdžios atstovai – nebeturės savo finansinio įrankio, nebegalės patys nuspręsti, kam pirmenybė skirti lėšas, sprendžiant vietos žmonių problemas.

Buhalteres į savivaldybės pastatą žadėta perkelti „virtualiai“ – savivaldybės patalpose nesant vietos, kai kurios buhalterės liks dirbti seniūnijų patalpose. Tik bus pavaldžios nebe seniūnams, o savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui.

Seniūnai – nežinioje

Likus mažiau nei dviem savaitėms iki rugsėjo, seniūnai vis dar nežinioje, kaip reikės tvarkyti finansus pasikeitusiomis aplinkybėmis, tačiau raminami, kad „viskas bus gerai“.

Pasak Pernaravos seniūnijos seniūno Artūro Gusto, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos nario, jo vadovaujamos seniūnijos buhalterė ir apskaitininkė dirba seniūnijoje pagal iki šiol galiojusius pareigybių aprašus. Seniūno žiniomis, jų darbo vieta turėtų ir likti seniūnijoje. „Iš darbo neišėjo nei viena. Sunku pasakyti, kaip bus, sako, kad bus viskas gerai“, – nedaugžodžiavo Pernaravos seniūnas.

Truskavos seniūno Vytauto Zakaryzos žiniomis, šios seniūnijos buhalterė po pokyčių tvarkys Truskavos ir kitame rajono pakraštyje esančios Krakių seniūnijos finansus, tiksliau – jų dalį pagal priskirtas funkcijas. „Neįsivaizduoju, kaip reikės dirbti po rugsėjo 1 dienos, kai finansininkės taps pavaldžios savivaldybės administracijai, o ne seniūnijai, – pripažino seniūnas. – Kai seniūnijos buhalterinius reikalus tvarkys skirtingi žmonės, kaip reikės „suvesti galus“, sudaryti sąmatas? Seniūnijos buhalterė žinojo visą situaciją, kas dabar pasakys, kokie yra likučiai ar pereikvojimas?“

Seniūnai baiminasi sumaišties ir to, kad neteks galimybės nedelsdami pasitarti su šalia esančia finansininke, nesulauks jokio lankstumo. Susiplanavai metams – ir griežtai vykdyk – tokio požiūrio baiminasi seniūnai. O juk atsiranda nenumatytų darbų, kuomet reikia iš vienos biudžeto eilutės nuimti, prie kitos – pridėti. Pavyzdžiui, vienas tokių nenumatytų darbų, kuomet reikės rasti lėšų kukliuose seniūnijų biudžetuose – reikalavimas prie kiekvienos rinkiminės apylinkės įrengti pandusus neįgaliesiems, ruošiantis artėjantiems rinkimams į Seimą.

Įžvelgia grėsmę

Prieš sprendimą perkelti finansininkų pavaldumą iš seniūnijų į savivaldybės administraciją balsavę rajono tarybos opozicijos atstovai kritikavo šias užmačias. Siekyje centralizuoti seniūnijų buhalterijas jie nemato nei didelio lėšų sutaupymo, nei naudos. Priešingai, įžvelgia grėsmę seniūnijų savarankiškumui.

Saulius Grinkevičius, kadenciją baigęs rajono meras, griežtai pasisako prieš seniūnijų savarankiškumo mažinimą.

„Nepritariu seniūnijų funkcijų centralizavimui, nes vietos žmonės geriau žino savo problemas ir kaip geriau panaudoti skirtas lėšas. Esu už seniūnijų savarankiškumo didinimą“,– teigia Saulius Grinkevičius, pirmasis tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Kėdainių rajono savivaldybės meras, kurio vadovavimo rajonui laikotarpiu seniūnijoms buvo leista pačioms organizuoti viešuosius pirkimus.

„Įžvelgiu tik vieną tikslą – seniūnijos ir seniūno funkcijų silpninimą. Seniūnas nebebus vadovas savo buhalterio, kuris tvarko seniūnijos apskaitą ir turtą. Seniūnas praranda pagal pavaldumą antrą žmogų seniūnijoje“, – tuomet posėdyje kalbėjo tarybos narė Virginija Baltraitienė.

Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius tuomet atkirto, jog buhalterės ir apskaitininkės bus pavaldžios savivaldybės Apskaitos skyriaus vedėjai, dirbs savivaldybės administracijoje ir atliks tik atskiras apskaitos funkcijas. Visiškai centralizuotos bus trys apskaitos funkcijos. Tik buhalterija bus savivaldybės administracijoje, paties seniūno funkcijos nuo to nė kiek nesumažėsiančios. Pasak direktoriaus, iš mažinant etatus sutaupytų lėšų būtų didinamas buhalterijos darbuotojų darbo užmokestis.

„Įžvelgiu tik vieną tikslą – seniūnijos ir seniūno funkcijų silpninimą“, – sakė V. Baltraitienė, rajono savivaldybės tarybos narė.

V. Baltraitienė sakė ir šiandien negalinti suprasti, kokiu tikslu naikinami buhalterių ir apskaitininkų etatai seniūnijose, juos perkeliant į savivaldybės administracijos Apskaitos skyrių. Taip pat, kodėl dalis funkcijų centralizuojama, dalis – paliekama seniūnijoms. Gal taip taupomos lėšos? „Taryboje niekas nesiteikė paaiškinti, sprendimą prastūmė „buldozerio“ principu“, – pasipiktinimo neslėpė opozicijos atstovė.

Kėdainiai pakeitė kryptį?

Buvusi rajono merė bei Seimo narė atkreipė dėmesį, jog Kėdainių rajonas juda priešinga kryptimi nei vietos savivaldos politika, kuri kaip tik siekia skatinti žemiausios savivaldos grandies – seniūnijų – savarankiškumą.

Siekius stiprinti seniūnijas išsako ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, kuri dar šių metų birželio mėnesį kreipėsi į Seimą su pasiūlymais tobulinti LR vietos savivaldos įstatymą. „Asociacija nuolat ieško priemonių, kuriomis būtų galima didinti seniūnijos ir seniūno veiklos bei ekonominį savarankiškumą, užtikrinti gyvenamosios vietovės bendruomenės narių skatinimą tiesiogiai dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus“, – LSSA pranešime cituojamas viceprezidentas (nuo rugpjūčio 13 d. – prezidentas) Rolandas Bružas.

Anot R. Bružo, daugelis sprendimų, kurie šiuo metu priimami savivaldybių administracijose, gali būti priimami seniūnijose kartu su vietos bendruomene, nes vietos bendruomenės daug geriau žino, kuo ir kaip dera pasirūpinti, kad lėšos būtų panaudotos efektyviau. Yra pakankamai daug sričių, kur seniūnijos, dabar jau ir seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos per sueigas gali spręsti, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos vienokioms ar kitokioms programoms įgyvendinti. Tačiau labai daug kas priklauso nuo vietos politikų – tai jie sprendžia, kokias galias, funkcijas seniūnams perduoti.

About The Author

Related Posts

3 komentarai

  1. vytas

    ką padarysi, zootechnikas su partorge taip nusprende ir vsio, turim ką norėjom.

    Atsakyti
  2. Jonas@gmail.com

    Sugalvojo kaip susidoroti su seniūnijomis, kurios neįtinka. Taigi čia, kastos prilipusios prie lovio, darbo stilius. Ko norėti iš zootechniko, o šita pensininkė jaučia malonumą neįtikusiam įkąsti. Aiškiai duoda suprasti, kad į tarybą jau nebenori papulti.Varys tiesiu taikymu į lifosą.Kuo greičiau, tuo geriau.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.