Nuo praėjusio penktadienio pagrindines Kėdainių parodų sales papuošė naujos parodos. Daugiakultūriame centre atidaryta Albino Kuliešio fotoparoda „Kūrėjų veidai“, o Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje pristatyta tapybos ir akvarelės paroda „Spalvotos balos“. 

A. Kuliešis kėdainiečiams pasakojo apie savo pažintis su kūrėjais.

A. Kuliešis kėdainiečiams pasakojo apie savo pažintis su kūrėjais.

Albinas Kuliešis neslėpė, kad paroda „Kūrėjų veidai“ yra dešimties metų darbas. Parodoje eksponuojami 48 portretai, o sukurta yra apie septyniasdešimt. 2015 metais paroda buvo apdovanota Juozo Keliuočio premija. Paroda buvo eksponuojama Ukmergėje, Kaune, Anykščiuose, Kupiškyje, Rokiškyje, Jonavoje.
Fotografijos – savitas paminklas kūrėjams
„Pirmasis žmogus, kuris pradėjo mano kūrėjų portretų ciklą, buvo draugas, neminto lino skulptorius, talentinga ir įvairialypė asmenybė Gintautas Gavenavičius. Fotografavau jį jo sodyboje Ukmergės pakraštyje, senoje aukštaitiškoje troboje, kurioje gyveno kartu su žmona Marija ir savo kūriniais. Labai greitai Gintas išėjo į amžinybę, lyg palikdamas man atidarytus vartus į kelią, kuriuo turėčiau eiti. Jo šypsena ir pridėta ranka prie širdies paskutinėje nuotraukoje – dabar jau lyg palinkėjimas eiti tuo keliu ir daryti tai, ką geriausiai moku.
Praėjo daugiau kaip dešimt metų. Lyg savaime pradėjo plaukti į mano archyvus kūrėjų veidai su savo istorijomis ir likimais. Nefotografavau kitų žmonių, mane užvaldė kūrybos žmonių pasaulis. O jis buvo gražus, nežiūrint kartais jų asmeninių sulaužytų likimų…
Neskirsčiau jų į didelius ir mažus, nes man jie visi buvo Viešpaties vaikai, kuriantys savimi ir per save, kiekvienas savo pasaulį paliekantis tiems, kurie dabar yra, ir tiems, kurie dar bus, paliekantis galimybę pajusti kūrybos didybę“, – taip savo parodą pristatė A. Kuliešis.
Fotomenininko teigimu, įamžinti kūrėjus nėra taip lengva – vienam jo herojui nufotografuoti prireikė net septynerių metų. „Labai gaila, kad aš tik fotografavau kūrėjus, o jų nenufilmavau. Mano manymu, kūrėjai yra gyvenimo druska. Jie per save perduoda labai daug jausmų. Aš pats iš jų labai daug pasisemiu. Šis mano nuotraukų ciklas labai skirtingas – vienų kūrėjų veidai labai iškalbingi, kitiems reikia fono. Aš stengiuosi žmones parodyti tokius, kokie jie yra gyvenime – be kaukių, be pozų. Smagu, kad mano darbai sulaukia tik gerų atsiliepimų“, – sakė fotomenininkas.
Be fotografijų, Siesikuose gyvenantis A. Kuliešis kėdainiečius supažindino ir su savo poezija. Ji į fotografo gyvenimą atėjo tarsi savaime: „Iš pradžių bandžiau rašyti prozą, o vėliau po pauzės pasipylė eilėraščiai, kurių dauguma virsta dainomis. Esu gamtos vaikas. Matyt, todėl labai kūrybiškai ir jautriai žvelgiu į gyvenimą.“
Galerijoje – pažintis su pasaka
„Sveiki sugrįžę į pasakų pasaulį“, – taip su visais atėjusiais susipažinti su nauja paroda sveikinosi Janinos Monkutės-Marks galerijos šeimininkė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.
Tapybos ir akvarelės parodoje „Spalvotos balos“ pristatomos trys jaunosios kartos vaizduojamojo meno kūrėjos: tapytojos Ramina Ardzevičienė ir Edita Tirkšliūnė bei akvarelių meistrė Justina Giaštautaitė.
„Paroda skirta geros nuotaikos ir spalvų mėgėjams. Spalvingoje parodoje gausu įvairaus formato ir stilistikos tapybos ir akvarelės kūrinių. Spalvingi potėpiai – šios parodos vizitinė kortelė, kurią kiekviena autorė suvokia ir pateikia skirtingai“, – sakė parodos kuratorė Aušra Sedlevičiūtė.
Mozaikos atspindi nuotaiką, o ne mintį
Bene labiausiai parodos lankytojų dėmesį traukė itin ryškūs Ramintos Ardzevičienės darbai. Vaizduojamojo meno kūrėjos R. Ardzevičienės kūryba vystosi dviem kryptimis: tapyba ir grafika. Kaunietė Kėdainiuose pirmą kartą pristatė niekur nerodytus išskirtinius aliejinės tapybos kūrinius.
„Tai lyg pasąmonės kūriniai, kurie labiau atspindi nuotaiką nei mintį. Paveikslai susideda spontaniškai lyg spalvų dėlionės sukurdamos savotišką mozaiką. Parodos tikslas – pajusti vaikystę, kurioje nėra jokių taisyklių, jokių ypatingų žinių, tik spalvota nuotaika, iš kurios galima nupiešti bet ką. Lyg persikeltum į abstrakčią pasaką, be aiškių ribų, be pradžios ir be pabaigos,“ – pasakojo Raminta Ardzevičienė.
Nuo mielų mergaičių iki babaužių
Bakalauro juvelyrikos ir kalvystės diplomą turinti Justina Giaštautaitė jau kuris laikas atsidėjo akvarelinių kūrinių – „tepukų“ – kūrybai. „Kaip kalbėti žodžiais, jeigu mano kalba yra spalvos? Esu iš tų žmonių, kurie tyliai dirba savo dirbtuvėlėse ir savęs nereklamuoja, bet tikisi, jog kažkas pamils jų darbus. Kalbėti apie savo kūrinius sunku. Net neįsivaizduojate, kaip sunku! Akvarelę myliu. Ji kartais naivi, kartais neturinti svorio, bet man būtinas jos skaidrumas. Sunkiai įsivaizduoju ,,tepukus“, pieštus kitaip. „Tepukai“ – vieni pirmųjų padarėlių, kuriuos pradėjau piešti. Tai Personažai, gryni charakteriai, be aplinkos, be erdvės, tiesiog patys su savimi. Man patinka kurti ir dailias mergaites, ir išsitaškiusius babaužius “, – taip apie savo kūrybą kalbėjo J. Giaštautaitė.
Paveikslai kelia šypseną
Edita Tirkšliūnė savo kūrybos nestato į jokius rėmus ir nenori priklausyti kokiai nors vienai meno rūšiai. Ji kuria įvairaus formato meno kūrinius, pilnus ne tik akrilinės tapybos potėpių, bet ir netradicinių komponentų: akrilinės modeliavimo pastos, žolės, kavos, kiaušinio lukštų. „Man labai patinka, kai paveiksle yra išraižymas ar nelygumas, nes tie dalykai pagyvina, prakalbina, net norisi liesti. Mano paveikslai žaismingi, nevengiantys ryškių spalvų, keliantys šypseną“, – mintimis dalijosi E. Tirkšliūnė.

Ramina Ardzevičienė kėdainiečiams atvežė ryškiaspalves mozaikas, o Justina Giaštautaitė kviečia susipažinti su animacijos veikėjais.

Ramina Ardzevičienė kėdainiečiams atvežė ryškiaspalves mozaikas, o Justina Giaštautaitė kviečia susipažinti su animacijos veikėjais.

Panašios naujienos