Video vaizduose – Kėdainių miesto kaita (XXVIII)

Naujienų portalas muge.eu tęsia kėdainiečio visuomenininko Lauryno Preikšos kurtų vaizdo įrašų apie Kėdainių miesto kaitą pastaraisiais dešimtmečiais demonstravimą.

Šiuose trumpuose, vos kelias minutes trunkančiuose vaizdo klipuose galima išvysti Kėdainių miesto kaitą: kaip jis atrodė sovietmečiu bei kaip jis atrodo jau šiais, Nepriklausomos Lietuvos laikais.

Senųjų laikų nuotraukas yra užfiksavęs L. Preikšos dėdė fotografas Valdemaras Preikša.

Šįkart jūsų dėmesiui – dar dvi Kėdainių miesto vietos: Kauno gatvės žibintas ir elektrinės viršininko Sakausko namas (~1963 ir 2025 m.) bei Smilgos g. kampelis (~1965 ir 2021).

„Dar nepraplatinta Kauno gatvė, šaligatvis gyvenamųjų namų pusėje, Nevėžio pusėje takelis, kuriuo važiuodavo dviračiai. Gatvė grįsta akmenimis. Kairėje, Nevėžio šlaite – Jančiauskų namas. Šiame epizode svarbi viena detalė. Kauno gatvėje, ilgą laiką tai buvo pirmasis ir vienintelis gatvės žibintas. Tikriausiai, neatsitiktinai jis buvo įrengtas prie elektrinės viršininko Sakausko namo. Senesnėje nuotraukoje jo namą užstoja pravažiuojantis autobusas” , – sako L. Preikša.

„Šis Smilgos gatvės kampelis iliustruoja karo baisumus. Į žydų gyventą gatvę (nuotraukos centre matomą pastatą) atsikėlė pabėgėliai, Lenkijos Suvalkų sentikiai. Vyresnės kartos kėdainiečiai prisimena iš pirmojo pastato aukšto sklindančias jų maldas ir giesmes. Anksčiau Kėdainių krašte gyvenusių sentikių vertinimu, pastarieji buvo „labai stipraus tikėjimo“. Smilgos g. kvartalo gyventojai liudija, jog einant link Senosios g. (sovietmečiu Liaudies g.), dar galėjai išgirsti kalbant lietuviškai, o už jos – tik lenkiškai arba rusiškai. Ant greta esančios sinagogos (kloizo), ilgą laiką kabėjo atminimo lenta, žyminti vietą, jog čia savo teologines studijas pradėjo Vilniaus Gaonas Elijahu ben Šlomo Zalman. Po karo šiame pastate buvo įrengta kepykla. Ilgą laiką, daugybę kartų per dieną, dar karštą garuojančią duoną atveždavo į duonos parduotuvę. Ji buvo šalia dabartinio Grėjaus namo. Beregint ilga laukiančiųjų eilė pajudėdavo ir sustodavo. Galima būdavo pirkti tik po vieną kepaliuką duonos. Likę stovėti eilėje, žmonės laukė kito iškeptos duonos reiso. Šie išlikę pasakojimai – dar Chruščiovo laikmečio vaikų prisiminimuose, kuomet Smilgos gatvėje dar stovėjo žydų medinukai”, – sako L. Preikša.