Mūsų protėviai vasarų laukdavo dėl įvairių priežasčių. Viena jų – vaistažolių ir įvairių gydomųjų bei stiprinančių augalų rinkimas bei džiovinimas. 

Ugnės Vaineikienės teigimu, reikiamu laiku patys vaistiniai augalai ateina pas žmogų.

Ugnės Vaineikienės teigimu, reikiamu laiku patys vaistiniai augalai ateina pas žmogų.

Puikią progą atgaivinti senelių ar mamų prisiminimus apie sveikatos stiprinimą augalais bei daugybę naudingų patarimų apie vaistažoles gavo Arnetų namo lankytojai, užsukę į vieną edukacinių užsiėmimų, kuriame svečiavosi viešnia iš Joniškio rajono Ugnė Vaineikienė.
Daugelį metų mokyklai atidavusi mokytoja U. Vaineikienė net pati nepajuto, kaip paniro į užburiantį vaistinių augalų pasaulį: „Mano močiutės brolis buvo vaistininkas, tad, matyt, genuose užprogramuota domėtis žmonių sveikatos saugojimu. Kadangi esu mokytoja, tai domiuosi viskuo, taip pat ir augalais. Norėdama kažką naudingo ir įdomaus perduoti vaikams, pati turiu viską išbandyti. Taip pamažu įklimpau į vaistažolių tyrinėjimą, auginimą ir ruošimą. Nesu nei gydytoja, nei farmacininkė. Nežinau, ar iš tiesų galima kokiais ligas įveikti arbatomis. Tačiau sveikatą pastiprinti jomis tikrai įmanoma. Vadinasi, nereikia leisti sau nusilpti ir susirgti. Gerkime arbatas ir džiaugsimės gyvenimus“, – susitikime su kėdainiečiais kalbėjo U. Vaineikienė.

Kėdainiečiai atidžiai klausėsi žolininkės patarimų apie vaistažolių galią.

Kėdainiečiai atidžiai klausėsi žolininkės patarimų apie vaistažolių galią.

Pasak žolininkės, nereikia imti tų augalų, kurių nepažįsti. „Yra daugybė „gerųjų“ augalų. Tačiau yra ir „blogų“. Mano patarimas – skinkite, džiovinkite ir gerkite arbatas iš tų, kuriuos pažįstate ir kurie yra laiko patikrinti. Mūsų aplinkoje yra daugybė augalų, kurie verti pagarbos. Tai ir mėta, ir šalavijas, ir jonažolė, ir medetkos. Mano manymu, žolelių arbatą reikia gerti tam, kad nesusirgtum. O jei jau užpuola ligos, tada tenka kreiptis į gydytoją“, – sakė susitikimo viešnia. Žolininkės teigimu, pradėjus draugauti su vaistiniais augalais, reikiamos žolelės ateina kada reikia.
Ugnė Vaineikienė ne tik tradiciškai džiovina vaistažoles ir ruošia įvairius jų mišinius arbatoms, bet ir arbatai skirtas žoleles fermentuoja. Tai atliekama gana paprastai: į švariai išplautą sausą stiklainį standžiai prikemšame sausų (neplautų) vaistažolių (jis turi būti pilnas) uždarome dangteliu. Prikimštą stiklainį apvyniojame šiltai – geriausia vilnoniu dekiu – ir pastatome į šiltą vietą 3 dienoms. Paskui stiklainį atidarome, iškrečia ant švaraus popieriaus susifermentavusias vaistažoles ir išdžioviname. Pasak žolininkės, fermentuotų žemuogių ir vynuogių lapų arbata itin pagerina virškinimą, tad ją turėtų gerti tie, kas turi virškinimo problemų.
„Mano patarimas vienas. Ieškokite žolelių, jas džiovinkite ir gerkite arbatėles. Dabar yra daug įvairios literatūros apie vaistinius augalus. Netingėkite pasidomėti. Stiprindamiesi arbatomis, būsite žvalesni ir sveikesni“, – sakė U. Vaineikienė.

Vaistinis šalavijas buvo laikomas kone panacėja

salavijas-62088195Šalavijas dėl savo unikalaus ir malonaus kvapo dažnai naudojamas kosmetikoje arba kulinarijoje kaip prieskonis, bet labiausiai jis paplitęs dėl savo sveikatą gerinančių savybių Jame gausu vitamino K ir vitamino A – pro vitamino beta karotino forma, taip pat lakiųjų aliejų, flavonoidų ir fenolio rūgščių, kurios turi antibakterinį poveikį. Šalavijas turi sukaupęs daug maistinių medžiagų – jame yra daug antioksidantų (apigeninų, diosmetino, ir luteolino), taip pat vitamino K, kuris skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms, palaiko normalų kraujo krešėjimą ir t.t. Kurį laiką šalavijas dėl jo plataus poveikio buvo laikomas panacėja. Šalavijas gali pagerinti atmintį ir informacijos apdorojimo procesus žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, gali padėti esant bet kokiam uždegimui. Šalavijas taip pat gali būti naudojamas gydant reumatą, gausų prakaitavimą, nervų ligas (veikia raminamai, ypač vonios), menopauzės metu ir vėliau. Vaistinių šalavijų lapai naudojami kaip priedas viduriavimą stabdančių, kosulį lengvinančių, nuskausminamųjų (stomatologijoje), dezinfekuojamųjų vaistažolių mišinių sudėtyje. Naudojami homeopatijoje. Šių augalų patariama nenaudoti besilaukiančioms ir sergantiesiems epilepsija.

Paprastasis čiobrelis gali užtikrinti ramų miegą naktį

vaistinis-ciobrelis-cc-sa-61821195Čiobreliuose esantys flavonoidai lengvina kvėpavimo takų spazmus, skatina bronchų gleivinių veiklą, o terpenoidai valo, aktyvina kvėpavimo sistemą, todėl čiobrelių arbatos, nuovirai veiksmingi gydant tiek ūmų, tiek lėtinį bronchitą, astmą, emfizemą, kokliušą ir kitas plaučių ligas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą, negalavimus peršalus. Yra žinoma, kad terpenoidai, esantys ir kituose notrelinių šeimos augaluose, veiksmingi gydant vėžį.
Čiobrelių nuoviru skalauja burną, gerklę gydant laringitą, tonzilitą, skaudant, kraujuojant dantenoms, geliant dantį, pavilgai naudojami sunkiai gyjančioms, pūlingoms žaizdoms dezinfekuoti. Čiobreliais gydomos odos grybelinės ligos, egzema, rožė, dedervinė; jie malšina niežulį. Lydso Metropolio universiteto (Didž. Britanijoje) mokslininkai teigia, jog čiobrelis gali padėti atsikratyti spuogų (lot. acne vulgaris).
Be visa ko, čiobrelis – veiksmingas raminamasis vaistas, jis stiprina nervų sistemą ir stimuliuoja gerąją energiją. Tas žinoma jau nuo seno. Čiobrelių dėdavo po pagalve, kad nebekankintų naktiniai košmarai, kad išsisklaidytų melancholija. Ir iš tiesų pagalvė su čiobrelių žolynais – puiki visų nervų sistemos ligų gydymo ir profilaktikos priemonė. Ji išvaduos nuo nemigos, blogų sapnų ir suteiks ramų, gilų miegą.

Vaistinės medetkos lapeliai – lietuviškasis šafranas

medetkaMedetkos, dar vadinamos kalendulomis, žydi ryškiais oranžiniais ar geltonais žiedais nuo birželio iki pat šalnų. Tai ne tik dekoratyvinė, bet ir moterų gėlė, veiksmingai gydanti ginekologinius susirgimus. Visos moterys šią gėlę žino kaip priemonę nuo ginekologinių susirgimų, pirmiausia – nuo uždegimų. Medetkų arbata turi silpną estrogeninį poveikį, todėl mažina menstruacijų skausmus ir gausų kraujavimą. Medetkų užpilas nuo seno vartojamas kepenų, virškinamojo trakto ligoms gydyti. Sumažėja sunkumo jausmas krūtinėje, praeina pykinimas, pagerėja apetitas.
Medetkų graižuose yra daugiau kaip 3 proc. karotino, nemažai cheminių junginių, turinčių baktericidinių, uždegimą slopinančiųjų savybių, todėl šių žiedų nuoviras tinka žaizdoms, išbėrimams, nudegimams gydyti, skalauti burną. Medetkos puikiai tinka ir grožiui puoselėti – jų nuoviras sutraukia odos poras, mažina veido odos riebumą, gydo pleiskanojančią galvos odą. Dažnai medetkų žiedlapiai naudojami ir kulinarijoje – suteikia ryškų auksinį akcentą ryžių patiekalams ar troškiniams.

Siauralapis gaurometis geriausias vyresnio amžiaus vyrams 

siauralapis-gaurometis-65082731Lietuvoje siauralapis gaurometis vadinamas keletu vardų – ožrože, ožkarože ir net kazoku. Gaurometį galime laikyti gamtos dovanotu stebuklu – maistinėmis savybėmis su juo negali susilyginti nė vienas maisto produktas! Jame yra medžiagų, kurios pakelia nuotaiką ir praskaidrina protą, tačiau, priešingai nei kofeinas, nedirgina ir nealina mūsų sveikatos. Tad gauromečio arbata galite pakeisti kavą ir arbatžoles.
Gaurometyje yra 10 kartų daugiau vitamino C nei citrinose, todėl tinka peršalus, esant silpnam imunitetui. Žolė balansuoja nervų sistemą: sudirgusius ramina, nusiminusiems kelia nuotaiką, suteikia energijos, gydo šlapimo takų ligas ir ypač tinka vyresniems vyrams prostatito ir prostatos išvešėjimo profilaktikai. Taip pat gydo skandžio ir virškinimo sistemos ligas, valo kraują nuo toksinų, tinka apsinuodijus maistu ir alkoholiu, išsekusiems padeda atgauti jėgas; stiprina plaukų šaknis, slopina galvos skausmus, normalizuoja kraujospūdį, didina lytinę potenciją, padeda nuo dantų ėduonies.

Paprastoji jonažolė – vaistažolė nuo 99 ligų

jonazoleAnot liaudies išminties, vaistas nuo 99 ligų. Labiausiai augalą išgarsino nuotaiką gerinantis jos poveikis. Ši žolelė renkama žydėjimo pradžioje. Džiovinti tinka visa žolė: lapai, stiebelis, geltoni žiedukai – nukerpame apie 15 cm nuo viršūnės ir išdžioviname gerai vėdinamoje patalpoje. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad jonažolė padeda nuo neurozių, nervinio išsekimo, streso, nerimo ir depresijos. Po gydymo jonažole pagerėja nuotaika, padidėja atidumas ir sutelktumas, sugrįžta darbingumas, išnyksta silpnumas, drovumas, vidinė baimė, galvos skausmai ir nemiga. Beje, ji tonizuoja organizmą, todėl geriau gerti rytais, atsargiai turėtų vartoti besiskundžiantieji padidėjusiu kraujospūdžiu. Be stresą mažinančio poveikio, jonažolė pasižymi ir kepenų veiklą, kraujotaką, virškinimą gerinančiomis savybės.
Liaudies medicinoje žinomos ir kitos jonažolės gydomosios savybės: ja gydomi bronchų, inkstų, šlapimo takų, tulžies pūslės uždegimai, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos bei opaligė, hemorojus.

 

Panašios naujienos