Vėjo elektrinių parkų vystymas yra griežtai apibrėžtas daugybe įstatymų bei prižiūrimas ne vienos reguliuojančios institucijos. Negana to, ši įstatyminė bazė kinta, atsiranda naujų prievolių, papildomo reguliavimo. Tad – kokie tie įstatymai ir ką jie apibrėžia bei kas naujo atsirado teisės aktuose?
Daugiau nei 30 veiklą reguliuojančių teisės aktų
Vėjo elektrinių parkų vystymą reglamentuoja daugiau nei 30 skirtingų įstatymų, aprašų bei aktų. Ši teisinė bazė apima visas su vėjo energetikos plėtra susijusias sritis.
Svarbu suprasti, kad šie teisės aktai yra ne tik iš energetikos srities, nes vėjo elektrinių parkai ir jų vystymas gali turėti poveikį aplinkai, jei statomi netinkamai ir neišanalizuotose bei nepatvirtintose vietose.
„Žinoma, svarbiausi įstatymai yra LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, LR Energetikos įstatymas, LR Elektros energetikos įstatymas. Šiuose įstatymuose yra numatyti pamatiniai atsinaujinančios energetikos plėtros veikimo būdai, ribojimai, saugikliai ir kt. Bet greta to yra ir tokie itin aktualūs įstatymai kaip LR Teritorijų planavimo įstatymas, LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, LR Triukšmo valdymo įstatymas“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Įdarbintas vėjas“.
Pasak A. Gelbūdos, šių įstatymų įgyvendinimas yra griežtai prižiūrimas atsakingų institucijų ir vystyti projektą į juos neatsižvelgiant yra paprasčiausiai neįmanoma: „Vėjo energetika yra itin griežtai prižiūrima ir kontroliuojama, pirmosios vėjo elektrinės šalyje pradėjo suktis dar prieš tris dešimtmečius, todėl tokių parkų vystymas yra iki detalių sustyguotas“.
Poveikio aplinkai vertinimas ir visuomenės informavimas
Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas apima planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą bei ataskaitos rengimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, įvertinimą, visuomenės informavimą ir kitas svarbias proceso dalis.
„Savo veikloje itin griežtai vadovaujamės visais šio ir kitų įstatymų nurodymais, ir dėl poveikio aplinkai vertinimo įgyvendinimo, ir dėl visuomenės informavimo bei įtraukimo.
Norime, kad šis projektas atneštų kuo daugiau naudų Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonų bendruomenėms, todėl norime, kad visi suprastų ir žinotų, kaip veikia projekto planavimo bei vystymo etapai, turėtų galimybių išsakyti savo nuomonę, diskutuoti bei kartu rasti sprendimus.
Būtent dėl to susitinkame su bendruomenėmis, nuolat skleidžiama informaciją žiniasklaidoje, bendraujame su visais, kurie mums siunčia klausimus per www.idarbintasvejas.lt. Ir ketiname taip elgtis ir toliau, nes šis projektas yra dalis geresnės visos šalies ateities: vėjo energetika ne tik didina mūsų kaip valstybės energetinį nepriklausomumą, kas šiandienos kontekste yra labai svarbu.
Vėjo energetika prisideda prie planetos saugojimo bei Lietuvos ekonomikos auginimo, nes tikrai tikiu, kad sulauksime dienos, kai elektros pasigaminsime ne tik sau, bet ir eksportui“, – komentuoja Aidas Gelbūda.
Naujausi pokyčiai įstatymuose
Atsinaujinančios energetikos vystymą reguliuojantys įstatymai yra nuolat tobulinami tam, kad procesas vyktų dar sklandžiau.
Pavyzdžiui, vienas nesenų pokyčių buvo susijęs su vystytojų įmokomis į bendruomenių fondus. Šis pokytis apibrėžtas LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitime ir jis liečia kiekvieną gyventoją individualiai.
Iki šio pakeitimo vystytojai įstatymo buvo įpareigoti mokėti nekilnojamo turto mokestį ir kasmetines įmokas į bendruomenių fondą. Iš pastarojo 15 km atstumu esančios bendruomenės galėjo investuoti į aplinkos gerinimo projektus, infrastruktūrą, darželius ir kt.
Dabar NT mokestis išlieka toks, koks buvęs, o įmokų į bendruomenių fondus tvarka yra kitokia: 15 proc. šios įmokos į bendruomenių fondus yra skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo elektrinių, o 85 proc. – bendruomeninėms organizacijoms.
Tad pavyzdžiui, jei už vieną 8 MW galios elektrinę, vystytojas sumokės 28 000 Eur per metus, o 15 proc. sumos, kas yra 4200 Eur, bus paskirstoma gyventojams, gyvenantiems 5 km spinduliu nuo elektrinės. Jei šio spindulio teritorijoje bus daugiau elektrinių, suma didės.
Taip pat šiuo metu sprendimų priėmėjai diskutuoja ir apie kitus įstatyminius pokyčius: svarstoma supaprastinti patį vystymo procesą taip, kad vėjo elektrinių projektai galėtų būti vystomi, jei tam pritartų dauguma aplinkinių sklypų. Nesutinkantiems, kurie sudarys mažesniąją dalį balso teisę turinčių, automatiškai bus numatytos kompensacijos. Toks įstatyminis pokytis padėtų išvengti situacijų, kai vienos ar kelių elektrinių statybų leidimą vilkina vienas ar du, dažnai asmeninių interesų turintys žmonės.
Užs. Nr. 504
