Lietuvos automobilių kelių direkcija su IT konsultacijų bendrove „CGI Lithuania“ įdiegė naują Greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS). Ji, reaguodama į susidariusias eismo ir oro sąlygas, keičia leistiną greitį Lietuvos keliuose.

Vairuotojams teks atidžiau stebėti kelio ženklus, nes jie nurodo didžiausią leistiną greitį susidariusiomis sąlygomis. Informacinė sistema jau veikia.

„Lietuvoje įprasta, kad vasaros laikotarpiu galime važiuoti automagistrale 130 km/val., žiemą – 110 km/val. Tačiau reikėtų nepamiršti ir įvertinti, kad tuomet, kai kelias slidus arba matomumas blogas, šie ribojimai yra per bendri ir toks greitis neapsaugo nuo autoįvykių. Todėl pagrindiniuose Lietuvos keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai, kuriuose esant prastoms eismo sąlygoms vairuotojai matys ne tik įspėjimus dėl suprastėjusių eismo sąlygų, bet ir saugiausią leistiną važiavimo greitį. Tikimės, kad ši sistema sumažins eismo įvykiuose dėl viršijamo arba pasirinkto nesaugaus greičio nukentėjusių asmenų skaičių“, – žiniasklaidai paaiškino „CGI Lithuania“ vadovas Karolis Baltrušaitis.

Naujieji kelio ženklai priklauso įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų grupėms, todėl pamatę, pavyzdžiui, automagistralėje „Slidu” ir greičio ribojimo ženklą „100 km/h”, privalote vadovautis šiuo leistinu greičiu. Ženkle nurodytas greičio ribojimas yra oficialus ir jo reikia laikytis. Pati sistema greičio viršijimo neregistruos, bet jeigu greičio viršijimą užfiksuos greičio matuokliai, vairuotojų laukia įprastos drausminės priemonės.

Lietuvos keliuose Vilnius– Kaunas–Klaipėda (A1), Kaunas –Marijampolė–Suvalkai (A5), Panevėžio aplinkkelyje (A17) ir Vilnius–Panevėžys (A2) jau yra daugiau nei 100 kintamos informacijos ženklų postų, todėl pamatę mažesnį nei įprasta leistiną greitį, vairuotojai privalo juo vadovautis.

Lietuvos teritorijoje yra per šimtą kelių oro sąlygas fiksuojančių stotelių. Eismo dalyviams informuoti naudojame stotelių duomenis – jie perkeliami į GVIS, apdorojami, ir pagal juos parinktas leistinas saugus greitis pakeičiamas švieslentėse. Kiekvienas ženklas valdomas atskirai.

Visa sistema valdoma trimis būdais: rankiniu, kai sistemą stebintis operatorius gali atsižvelgęs į oro arba eismo sąlygas keisti leistiną greitį pats; pusiau automatiniu, kai sistema operatoriui pasiūlo, kokį greitį kuriame kelio ruože nustatyti; ir pilnai automatiniu būdu.

„Tikimės, kad ateityje šis būdas taps pagrindinis“, – aiškino kintamus ženklus valdančios bendrovės ekspertas.

Panaši sistema yra įdiegta ir Suomijoje. Tik ji apima priežiūrą ne tik keliuose, bet ir stebi eismą geležinkeliuose, ore ir jūroje. Sistema taip pat fiksuoja eismo ir oro sąlygas, galima sekti traukinių judėjimą realiu laiku bei elektromobilių stotelių tinklo užimtumą.

Lietuvoje sistema pradėta diegti po to, kai 2021 metų gruodį Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 131 920 Eur (be PVM) vertės sutartį su „CGI Lithuania“.

Pagal pranešimą spaudai